Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Nuo šio mėnesio įsigaliojus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) parengtiems teisės akto pakeitimams, daugelis maisto gamintojų galės gaminti ir vartotojams tiekti didesnius produkcijos kiekius. Naujieji pakeitimai ne tik išplečia vietinei rinkai gaminamo ir tiekiamo gyvūninio maisto produktų asortimentą, bet ir padidina gaminamos produkcijos kiekius. Tai padės smulkiesiems gamintojams finansiškai jaustis stabiliau, o vartotojams atveria daugiau pasirinkimo galimybių, pažymi VMVT.
Smulkiesiems maisto gamintojams suteiktos galimybės gaminti ir tiekti vietinei rinkai išpjaustytos mėsos iki 1000 kg per savaitę ir smulkintos mėsos ne daugiau kaip 200 kg. Taip pat įtvirtinti ir didesni vietinei rinkai gaminamo ir tiekiamo gyvūninio maisto produktų kiekiai: mėsos pusgaminių – 300 kg per savaitę (iki tol nustatytas kiekis buvo 200 kg), sugautų žuvų per dieną – 200 kg (buvo 150 kg), žalio pieno per dieną – 1500 kg ir iš jo savo ūkyje pagamintų pieno gaminių (buvo 1000 kg).
Nuo šiol, kaip teigiama VMVT pranešime, vietinių mažųjų gamintojų produkcijos kiekiai bus vieni didžiausių visoje ES. Pasak VMVT direktoriaus Manto Staškevičiaus, smulkieji mūsų šalies gamintojai užtikrina būtinąją sąlygą – maisto saugą ir gali aktyviau imtis smulkiosios gamybos. Dėl to VMVT ir kreipėsi į Europos Komisiją, kuri pritarė VMVT inicijuotam teisės akto pakeitimui, leidžiančiam maksimaliai padidinti mažų kiekių gamintojų produkcijos apimtis, kartu paskatinant ir vietoje pagamintos produkcijos konkurencingumą per trumpąsias maisto grandines.
„Matome augantį susidomėjimą užsiimti gyvūninio maisto gamyba ir pardavimu, o mūsų tarnybos siekis, kad smulkieji ūkininkai tam turėtų visas galimybes, galėtų plėstis ir gaminti kuo daugiau. Karantinui gerokai pakoregavus įprastinę veiklą, žmonės daugiau laiko praleisdami namuose atrado šią nišą nuosavam verslui. Lietuviai yra labai verslūs žmonės, sveikintina, kad tradiciniams maisto produktams gaminti kuriasi šeimų verslai, kad žmonės taip sugeba susikurti sau darbo vietas ne tik didmiesčiuose, bet ir nutolusiuose Lietuvos regionuose. Neabejotinai tokių smulkių gamintojų steigimąsi paskatino ir pasikeitę vartotojų poreikiai, vis daugiau žmonių prioritetą teikia vietiniams, lietuviškiems maisto produktams iš smulkiųjų ūkininkų ir gamintojų“, – pabrėžia VMVT vadovas M. Staškevičius.
Pasak M. Staškevičiaus, VMVT nuolat peržiūri galiojančius teisės aktus ir ieško būdų, kaip paskatinti imtis smulkiosios gamybos.
Tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje mažais kiekiais tvarko maistą ir tiesiogiai jį vartotojams parduoda 642 smulkieji ūkininkai ir įmonės. 293 iš jų gamina ir tiekia pieną ir pieno produktus, 109 – mėsos gaminius, 90 – šviežią žuvį, 150 – žuvies produktus.
ELTA