Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Urmo“ nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Nuo trečiadienio įsigaliojus griežtesniems karantino ribojimams, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai kritikuoja taisykles, ribojančias jų veiklą, ir sako, kad aiškinsis, ar taip nepažeidžiamas Konkurencijos įstatymas.
„Vakar susirinkusi Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybę, ekonomikos ir inovacijų ministrę, finansų ministrę, Seimo Biudžeto ir finansų komitetą prašant, kad būtų priimtos kitos priemonės dėl smulkaus ir vidutinio verslo veiklos uždraudimo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Jos teigimu, smulkus ir vidutinis verslas yra gerai pasirengęs ir veiklą galėtų tęsti.
„Per pirmą karantino laikotarpį supratome, kodėl reikėjo uždaryti tam tikrą smulkiųjį veiklą, šiandien mes šito nesuprantame todėl, kad per tą laikotarpį, kai buvo kalbama, kad ateis antroji banga, smulkusis verslas nepaprastai gerai pasirengė. Mes turime visas priemones, kaukes, pertvaras, kurios yra reikalingos, dezinfekcinį skystį, kai kurios parduotuvės ir kirpyklos padarė atsarginius įėjimus, sudarė darbo grafikus. Verslas yra visiškai pasirengęs užtikrinti saugų pardavimą ir saugų klientų aptarnavimą“, – teigė D. Matukienė.
Jos teigimu, taryba ketina kreiptis į Konkurencijos tarybą, prašydama paaiškinti, ar ši situacija atitinka Konkurencijos įstatymą.
„Tai, kad leista didiesiems prekybos centrams pardavinėti, kas uždrausta mažiesiems, yra labai aiškus Konkurencijos įstatymo pažeidimas ir mes ruošiame raštą Konkurencijos tarybai, prašydami paaiškinti, ar iš tikrųjų šita situacija, kokia yra šiandien paskelbta Lietuvoje, atitinka Konkurencijos įstatymą“, – teigė D. Matukienė.
Tuo metu prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius taip pat teigė, kad šiomis taisyklėmis diskriminuojamas smulkusis verslas, ir sakė, jog, uždraudus daugumos iš jų veiklą, turi atsirasti kompensacinis mechanizmas.
„Šiandien smulkusis verslininkas, gaudamas 257 eurų sumą, negali susimokėti mokesčių, pragyventi, išlaikyti verslą, maisto, vaistų įsigyti. Turime persvarstyti, šita suma per maža“, – sakė V. Butkevičius.
Jo teigimu, taip pat turėtų būti kompensuojamos turgavietės nuomos išlaidos.
„Dauguma turgaviečių yra paėmusios paskolas iš bankų. Bankai ir toliau reikalauja mokėti įmokas. Jeigu turgus negali susirinkti mokesčių iš savo smulkiųjų verslininkų, prekiaujančių juose, automatiškai kyla problemų, todėl privalo būti kompensuojamas turgaus nuomos mokestis“, – sakė V. Butkevičius.
Jo teigimu, taip pat būtų galima turgavietes paskelbti lengvatinio apmokestinimo zonomis ar leisti prekybą lauke, kur mažesnė tikimybė užsikrėsti koronavirusu.
Vyriausybės priimtu nutarimu nuo trečiadienio turgavietėse galima prekiauti tik maistu, tuo metu parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekyba, nebus draudžiama prekiauti ir ne maisto prekėmis.
Vyriausybė pirmadienį diskutavo apie šį ribojimą ir pripažino, kad tai iškreipia konkurencijos sąlygas, tačiau sprendimo nepriėmė.
„Neturiu gero sprendimo ir manau, kad nė vienas iš dalyvaujančių posėdyje ar priimančių sprendimus nesame laimingi ir pripažįstame, kad smulkiuosius tai paveiks, tačiau dabar imtis papildomų represinių priemonių ir STOP juostomis apvynioti šampūnus ar kitas prekes prekybos centruose būtų daugiau ne ten nukreiptos energijos”, – pirmadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vyriausybė sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 dienos, taip pat sugriežtino karantino priemones: apribojo judėjimą iš vienos savivaldybės į kitą, uždraudė veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, paliekant galimybę veikti maisto, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvėms, vaistinėms, veterinarijos paslaugas teikiančioms įstaigoms.
ELTA