Ministerija siūlo palaipsniui naikinti jungiamąsias klases, stambinti mažąsias mokyklas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo palaipsniui naikinti jungiamąsias bei mažas klases mokyklose, jau nuo kitų metų jungti būtų leidžiama tik pradinukų klases.

Trečiadienį ministerijos vadovybės pristatytuose pakeitimuose taip pat siūloma jungti mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 moksleivių. Savivaldybių tarybos savo mokyklų tinklo pertvarkas būtų įpareigotos atlikti pavasarį, Vyriausybei galutinai apsisprendus dėl visų sistemos pertvarkos detalių.

Jungti leis tik pradinukus

Ministerija siūlo, kad būtų jungiamos tik pradinukų klasės, ne daugiau nei po dvi gretimas (pavyzdžiui, pirmokai ir antrokai) klases.

Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5-8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9-10 klasės nejungiamos, o III ir IV gimnazinėse klasėse gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.

Tuo metu dviem vyriausioms gimnazinėms klasėms 2022-2023 mokslo metais būtų taikomos rekomendacijos, jog bendrai III-iose ar IV-osiose klasėse būtų ne mažiau nei 21 mokinys (šiuo metu leidžiama ne mažiau nei 12).

Ministerija taip pat siūlo, kad jau 2024-aisiais ši rekomendacija dėl 21 moksleivio III-iosiose klasėse taptų privaloma. Nuo tada rekomenduojama, jog III ar IV klasėse mokykloje mokytųsi ne mažiau nei 31 moksleivis – nuo šio moksleivių skaičiaus jau būtų formuojamos dvi klasės. Mažiausiai 31 moksleivio III-ioms ir IV-oms gimnazinėms klasėms reikalavimas mokyklose taptų privalomos nuo 2026-2027 metų.

Mažos mokyklos, kuriose moksleivių skaičius nesiekia 60, būtų pertvarkomos į jungtines, t.y. taptų centrinių įstaigų padaliniais.

Mažiausia riba – 8 moksleiviai

Siūloma, kad jau nuo kitų mokslo metų 1-10 klasėse vienoje klasėje negalėtų būti mažiau nei 8 moksleiviai, III-IV klasėse – mažiau nei 12 mokinių, t.y. mažesnių klasių ŠMSM nebefinansuotų – jas išlaikyti galėtų nebent savivaldybės savo biudžeto lėšomis.

Tam tikros išimtys būtų taikomos tautinių mažumų ir nevalstybinėms mokykloms, vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje ar bent 30 kilometrų nuo kitų įstaigų nutolusioms mokykloms.

Tautinių mažumų mokykloms kitąmet dar būtų leista formuoti 12 moksleivių klases, nuo 2024-ųjų joms dar būtų leista turėti 5-7 mokinių klases, bet joms būtų skiriamas 50 procentų finansavimas.   

„Bet kokiu atveju, pasižiūrėjus rezultatus, mes turime aiškų indikatorių, kad tautinių mažumų, tiek rusų, tiek lenkų, rezultatai yra prastesni. Tad mes siekiame geresnės kokybės“, – sakė švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius.

Jungs mažas mokyklas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šie pakeitimai kitą savaitę turėtų būti teikiami Vyriausybei – jie dar bus derinami su savivaldybėmis. Joms ir toliau išliktų galimybė formuoti vidutines, ne mažesnes nei 12 moksleivių klases.

„Mūsų pasiūlyti sprendimai leis tūkstančiams mokinių užtikrinti geresnes mokymosi sąlygas, vienodas starto galimybes, nesvarbu, kur gyveni – sostinėje, mažame miestelyje ar kaimelyje. Kelis dešimtmečius kalbame, kad XXI amžiuje neturėtų būti klasių, kuriose viename suole sėdi penktokas kartu su aštuntoku (...). Sprendimai, kuriuos atidėliojome dešimtmečiais, turi būti priimti šiandien. Sprendimo imčiausi net ir tada, jei tai liestų vieno vaiko ateitį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė J. Šiugždinienė.

Anot jos, ministerijos planai apima ir mokyklų, kuriose mokosi 60 ar mažiau moksleivių, pertvarką. Ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 200 tokių mokyklų, jų skyrių ar specializuotų įstaigų.

„Planas yra siūlyti šitas mokyklas sujungti su pagrindinėmis mokyklomis. Tikrai turime ne vieną pavyzdį, Šiauliuose turime labai gražų jungtinės mokyklos pavyzdį. Lietuvoje tai nėra kažkokia naujiena – mokyklos, kuriose yra mažiau nei 60 moksleivių, turėtų tapti padaliniais arba suformuoti mokyklų miestelį, kuomet jungiasi, pavyzdžiui, pradinė, pagrindinė ir gimnazija, formuojamas mokyklų miestelis, jie naudojasi bendra infrastruktūra, yra vienas vadovas“, – kalbėjo J. Šiugdžinienė.  

Tarėsi su savivaldybėmis

Anot jos, mokyklų jungimas sumažintų administracinius kaštus, suteiks daugiau galimybių atnaujinti infrastruktūrą ir užtikrinti geresnes mokymosi sąlygas mokiniams. 

Ministrė teigė, kad diskusijos su savivaldybėmis, kai kuriomis mokyklomis vyko nuo pavasario, galutinis variantas pasiūlytas „po konsultacijų ir po analizės savivaldybės“. Anot jos, mokytojai ir mokyklos supranta situaciją, pavyzdžiui, kai kuriose mokyklose vienam mokytojui tenka po du mokinius, tad su savivaldybėmis jau anksčiau buvo derinami planai mokyklas jungti.

„Tai yra vaiko ugdymo kokybė ir jo likimas. Jei mums rūpi šis dalykas, o ne administracinis pastatas o ne kiti dalykai, kurie, manau, tikrai yra antraeiliai, manau, mes su savivaldybėmis rasime bendrą kalbą. Tikiuosi, kad ir politikai palaikys“, – kalbėjo ji.

Jungtinėse klasėse – 3,7 tūkst. mokinių

ŠMSM duomenimis, jungtinėse klasėse šalyje mokosi per 3,7 tūkst. vaikų, iš jų – per 2,4 tūkst. pradinukų (beveik 250 klasių komplektų) ir beveik 1,3 tūkst. 5-8 klasių moksleivių (per 120 komplektų), tokios klasės egzistuoja daugiau nei 50-yje Lietuvos savivaldybių. Pasak ministerijos, abiturientų pasiekimai yra prastesni būtent mažesnėse, regionų mokyklose. 

Iš viso šalyje veikia 954 mokyklos, jose mokosi 327 tūkst. moksleivių. 

Daugiausia moksleivių jungtinėse klasėse yra Biržų, Alytaus, Ignalinos, Kupiškio rajonų, Rietavo ir Kalvarijos  savivaldybėse. Visai jungtinių klasių neturi Alytaus rajono ir miesto, Birštono, Neringos, Palangos, Raseinių rajono, Šiaulių miesto ir Visagino savivaldybės.

Ministerija mokyklų stiprinimui, pavėžėjimui kitų metų biudžete papildomai suplanavusi 13 mln. eurų, per trejus metus tam ketinama skirti 49 mln. eurų.

BNS