Šmaikštūs ke­tu­rei­liai – liūdnu vei­du

Šiauliai

Į re­dak­ciją pa­kvies­tam li­te­ra­tui ir šach­ma­ti­nin­kui Vis­val­dui fo­tog­ra­fuo­ti par­ūpi­no­me įmant­rią lentą su de­ko­ra­ty­vinė­mis figū­ro­mis. Vy­ras su­žavė­tas ne­bu­vo – to­kiais šach­ma­tais spor­ti­nin­kai nie­ka­da ne­žaid­žia, jie tik dėl gro­žio. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

164063

„Žmonės sa­ko, kad at­ro­dau liūd­nas“, – šyp­te­li šiau­lie­tis Vis­val­das Šal­tis. 78-erių vy­ras, kiek­vieną sa­vaitę šmaikš­čiais ke­tu­rei­liais pra­juo­ki­nan­tis „Etap­lius“ skai­ty­to­jus, – tikrų tik­riau­sias rim­tuo­lis. Ir pa­si­žy­min­tis auk­si­ne kant­ry­be. Ne kiek­vie­nas pa­jėgtų da­ly­vau­ti su­si­ra­šinė­ji­mo šach­matų tur­ny­ruo­se, trun­kan­čiuo­se 13 metų, ir net tap­ti spor­to meist­ru.

„Puse taško atsilikau“

Savaitraščiui „Etaplius“ paskelbus konkursą „Karantino vitaminai“, kuriam skaitytojai pakviesti siųsti šmaikščių posakių ar eilių apie koronavirusą ir karantiną, pirmasis atsiliepė šiaulietis Visvaldas Šaltis. Jo smagūs ketureiliai bei ilgesni eilėraščiai labai paprasti, tačiau padovanojantys jei ne juoko dozę, tai giedrą šypseną – tikrai.

Atrodytų, taip paprastai sueiliuoti galėtų kone kiekvienas, tačiau Visvaldo ketureiliai – lyg intermedijos. Į kelias eilutes sudėta paprastos gyvenimiškos patirties ir išminties, o išryškinti paradoksai, įžvalgos sukelia šypseną. „Čia tik gerai rimuojasi“, – kuklinasi Visvaldas, tačiau akivaizdu – prie kiekvienos eilutės jam pasėdėti tenka gal net ilgiau, nei sugaištama laiko prie šachmatų partijos.

Į redakciją pakviestam literatui ir šachmatininkui Visvaldui fotografuoti parūpinome įmantrią lentą su dekoratyvinėmis figūromis. Didelei nuostabai, vyras sužavėtas nebuvo – tokiais šachmatais sportininkai niekada nežaidžia, tokie – tik dėl grožio. Nes, žaidžiant įmantriomis figūromis, tenka daugiau laiko sugaišti, kol įsižiūri, kokia figūra, o ne kokį ėjimą daryti. „Nepraktiški jie“, – šypteli, pridurdamas, kad paskutiniuoju metu jis žaisdavo greituosiuose turnyruose. 10 min. trunkančiam žaidimui reikia greitos reakcijos, o ne grožio.

Žaisdamas klasikiniais šachmatais, Visvaldas Lietuvos komandinėse pirmenybėse Šiauliams pirmą kartą atstovavo 1958 m., po to su pertraukomis savo miesto garbę gynė iki 2008-ųjų. Paskutinį kartą nuo „atsarginių suolelio“ kilo 2012 m., tačiau iš tikro Visvaldo „arkliukas“ – susirašinėjimo, kitaip – korespondenciniai, šachmatų turnyrai. „Todėl, rašant, kad esu šachmatų sporto meistras, reikia parašyti ir kad susirašinėjimo. Nes žaidžiama, rašant laiškus“, – kalba jis.

Visvaldas turi draugų, kurie kompiuteriu žaidžia su varžovais iš viso pasaulio, bet jis tuo nesižavi. Vyras ištiesia kelis atvirlaiškius, parodydamas, kaip atrodo žaidimas šachmatais susirašinėjant, ir sako, kad Lietuvos pirmenybės trukdavo dvejus metus. O net 13 metų vyko trys pasaulio taurės turnyro etapai.

„Finale man labai sekėsi, buvo suteiktas tarptautinio meistro susirašinėjant vardas, nedaug trūko iki pirmos vietos, puse taško atsilikau“, –
paaiškina, pridurdamas, kad, 10 partijų žaidžiant, per mėnesį jis išsiųsdavo apie 15 atvirlaiškių.

img-7616.JPG

Šmaikštūs ketureiliai – nuo vaikystės

O kas pirma atsirado Visvaldo gyvenime – poezija ar šachmatai? Vyras sako, kad jo, kaip poeto, niekas niekada nepripažino. Būdamas 25-erių, siuntė eilėraščių vaikų žurnalui „Genys“, o žurnalo vyr. redaktorė Ramutė Skučaitė atrašė: „Eiliuota kalba nėra poezija.“

Toks įvertinimas eiliuotų Kosto Kubilinsko pasakų „Genyje“ prisiskaičiusiam bei pamaniusiam, kad irgi panašiai gali kurti, Visvaldui ilgam atšaldė norą eiliuoti. „Man atrodė, kad rašiau neblogai, bet iš šono, matyt, kitaip matėsi“, – paaiškina.

Būdamas moksleivis, Visvaldas eiliavo klasiokams, sovietmečiu populiarioms buvusios agitmeninėms brigadoms, meno saviveiklai. „Buvo klasiokų susitikimas, viena klasiokė atsivežė prieš 50 metų mano rašytų eilėraščių. Buvau apie juos net pamiršęs“, – sako jis.

Visvaldas tikina, kad jo mąstymas paviršutiniškas, negilus, todėl sekasi tik humoristinius eilėraščius rašyti. „Ir šachmatuose dėl to aukštų rezultatų nepasiekiau. Nes be taktikos yra ir strategija, ten giliai reikia mąstyti. Nesuprantu ir ką šiuolaikiniai poetai nori pasakyti. Visa tai dėl mano negilaus mąstymo. Man svarbu, kad susirimuoja gražiai, kad Austėja pas kirpėją nuėjo, ir viskas“, – atsako.

Šiaulietis bandė eiliuoti dar vaikystėje, tačiau tėvas atkalbėjo, pavadindamas tai nerimtu užsiėmimu. „Nebuvo skaudu. Per pertraukas, net per pamokas ką nors vis parašydavau – nebuvau stropus moksleivis. 9-oje klasėje leidome tokį žurnaliuką – vieni kitiems iš rankų į rankas perdavinėjamame sąsiuvinyje juokingesnius niekus rašinėdavome, aš parašinėdavau ketureilius. Klasiokams patiko, tada meno saviveiklai rašiau, kupletus dainuodavome. Ir dirbdamas televizorių gamykloje, rašiau meno saviveiklos pasirodymams. Mūsų režisieriumi yra buvęs net aktorius Sigitas Jakubauskas“, – prisimena.

img-7645.JPG

„Tarsi man specialiai sukurtas“

Grįžęs iš armijos, vyras dirbo ir mokėsi KPI vakariniame fakultete. Rašymą pamiršo, bet šachmatų varžybų – ne. Užėmė net II vietą Lietuvos pirmenybėse susirašinėdamas.

„Laikraštį „Sportas“ skaičiau, taip ir sužinojau. Šachmatai buvo garbinama sporto šaka“, – sako jis, pridurdamas, kad sovietmečiu vyko diskusijų, ar šachmatai yra menas, ar sportas. Įrodyta, kad sportinis elementas yra – tai varžymasis, o menas – kad labai gražios kombinacijos.

Šachmatai, mokslai ir darbas tuometėje televizorių gamykloje vyrą buvo taip užėmę, kad vedė jis tik 31 metų. „Pagal anuos laikus apie mane jau negražiai kalbėjo. Bet taip gyvenimas susiklostė – daug pasaulio pamačiau kaip šachmatininkas. Nevengiau merginų, bet buvau lėtas, nedrįsau kviesti į pasimatymus, buvau nepakankamai atkaklus. Galiausiai vedžiau, žmona dirbo mėsos kombinate, turime sūnų ir dukrą. Dukra gyvena Vokietijoje, sūnus dirba Šiauliuose, banke“, – atvirauja jis, sakydamas, kad nuo žmogaus priklauso, ar jam laimė, ar ne užimti kokias nors aukštas pareigas. „Dirbau baro viršininku, bet pasižeminau pareigose, likau dispečeriu. Man aukštos pareigos nėra laimė, o rasti išspausdintą eilėraštį – taip“, – šypteli.

Dalyvavimas „Etaplius“ paskelbtame konkurse „Karantino vitaminai“ Visvaldui – ne pirmas. Televizijos laida „Krepšinio pasaulyje“ skelbė konkursą, kviesdama rašyti ketureilius apie Europos krepšinio čempionatą. Visvaldas parašė apie 50 ketureilių, publikuota buvo apie 30, o kai kuriuos Kauno dramos teatro aktoriai net suvaidino.

„Sporto klubas „Impulsas“ rengė konkursą reklaminiams ketureiliams, laimėjau I vietą parašęs: „Prieš metus buvau storulė, šiemet į TV pasiūlė, tiktai „Impulso“ dėka aš stipri, liekna, sveika.“ Jūsų konkursas tarsi man specialiai sukurtas“, – šypteli Visvaldas.

img-7701.JPG

spaudos-fondas-naujas-61-intern-32.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt