Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Gruodžio 13 dieną meras Justas Rasikas, savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė ir miesto seniūnas Valentinas Rumbutis 90-mečio proga pasveikino ignalinietį Leonardą Vytautą Umbrasą. Jam linkėta stiprios sveikatos, šviesių ir ramių dienų belaukiant 100-osios sukakties.
dscn9780-45489.jpg
dscn9784-45490.jpg
Kartu su žmona Genute sutarime ir meilėje nugyvenęs beveik 60 metų jubiliatas džiaugiasi, kad tokiame garbiame amžiuje nereikia kęsti vienatvės. Jis prisimena smagią jaunystę, kai vestuvėse grodavo akodeonu, dalyvaudavo bene visose šventėse ir koncertuose. Pasakoja apie ilgametį elektriko darbą, savo aistrą žvejoti, meilę gamtai, sodybą gimtajame Akriemių kaime ir ten leidžiamas vasaras...
dscn9788-45491.jpg
Vilniuje gyvenę sutuoktiniai tik sulaukę pensinio amžiaus persikėlė gyventi į Ignaliną. Iš Kazitiškio krašto kilęs Leonardas visada labai ilgėdavosi gražios gamtos ir ežerų. Čia kasmet vasarodavo ir todėl širdis parvedė gimtinėn. Genutė tikra dzūkė iš Varėnos krašto, bet ir jai patinka Ignalina. Leonardas tik prieš dvejus padėjo į stalčių vairuotojo pažymėjimą, labai jau gaila jam buvę atsisakyti vairavimo. Dabar, kaip juokavo, tapo madingas, praktikuoja šiaurietišką ėjimą. Stengiasi kuo daugiau judėti, nenori užsisėdėti. Ir į miesto eglės įžiebimo šventę su žmona buvo nuėję, grožėjosi fejerverkais. Kartais dar ir akordeoną į rankas paima, juk muzika – tai jo antras gyvenimas. Gaila, kad nebuvo sąlygų muzikos mokytis. Per akordeoną, kaip pats sako, ir žmoną susirado. Grodamas vienose vestuvėse pakalbino patikusią pamergę ir prasidėjo pasimatymai...
dscn9789-45492.jpg
Pagal liaudies išmintį, nėra namų be dūmų, tai ir pas juos kartais koks mažas dūmelis pasirodydavęs, bet taip greit ir išsisklaidydavęs. Kitą vasarą pora švęs deimantines vestuves. Gera jiems kartu, viens kitą paremia, palaiko. Ir dienos ne tokios ilgos, ir akyse šviesiau... Jam sugiedotų „Ilgiausių metų“ išklausęs Leonardas dėkojo svečiams, kad dieną praskaidrino, kad surado laiko jį pagerbti.