PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2019 m. Rugsėjo 15 d. 19:36

Slaugytojos profesija – tai pašaukimas

Šiauliai

Ap­do­va­no­ji­mas. Už at­si­da­vi­mą sa­vo dar­bui ir ypa­tin­gas ini­cia­ty­vas Auk­si­nio šau­lio pa­dė­kos ženk­lai įteik­ti ne tik Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Tu­ber­ku­lio­zės ir plau­čių li­gų kli­ni­kos Kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­kos bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gy­to­jai Ju­di­tai Za­lu­bie­nei, bet ir ini­cia­ty­vos „Nie­kie­no vai­kai“ koor­di­na­to­rei Šiau­liuo­se Ra­min­tai Ra­ma­naus­kie­nei bei per­ku­si­nin­kui, gru­pių „Bix“ ir „Ki­ta­va“ būg­ni­nin­kui Gin­tau­tui Gas­ce­vi­čiui. (Ro­lan­do Pa­ra­fi­na­vi­čiaus nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


98830

Jautri širdis, švelnios rankos ir profesionalumas ne kiekvienam Dievo duotas. Bendrosios praktikos slaugytoja Judita Zalubienė, kuri, švenčiant Šiaulių gimtadienį, buvo apdovanota Auksinio šaulio padėkos ženklu, įsitikinusi, kad darbas nėra vien tik profesija. Tai žmogaus vidinis pasirengimas padėti kitam.

Būti mediku vien noro neužtenka

Slaugytoja Judita Zalubienė su vaikais dirba 32 metus. Baigusi medicinos mokyklą, pagal tuomet dalijamus paskyrimus ji įsidarbino Radviliškio ligoninėje, o ištekėjusi persikėlė į Šiaulius ir jau devyniolika metų dirba kartu su vaikų ligų gydytoja D. Jadzevičiene Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje, Konsultacijų poliklinikoje. Kad kiekviena diena teiktų džiaugsmo, moteris sako pasitelkianti žydų išmintį: „Negailėk kitam to, kas tau nieko nekainuoja, ir būsi laimingas.“

Pasiteiravus, ar niekada nenorėjo tapti gydytoja, Judita sako, kad tam galbūt pritrūko ryžto ir ambicijų. Jos mama dirbo felčere, tad ji taip pat pasvarstydavo, kad galėtų gyvenimą susieti su medicina. Gydytoja Judita netapo, tapo slaugytoja, o šios profesijos žavesys suviliojo ir dukrą.

Anot pašnekovės, bet koks darbas reikalauja išmanymo, atsidavimo ir širdies, tačiau slaugytojos darbas ypatingas, nes, prieš atliekant procedūras, turi rasti su mažuoju pacientu bendrą kalbą, kad jis jaustųsi saugus ir ramus, mokėti jį paguosti, padėti įveikti baimę, sušildyti žmogiška šiluma. Bet kokioje situacijoje slaugytoja turi išlaikyti pagarbą savo pacientui, žmogiškajam orumui. „Slaugytojos profesija – tai pašaukimas“, – įsitikinusi Judita.

Moteris sako, kad sergantys vaikai tokie pat atviri, kaip ir būdami sveiki. Jie nuoširdūs, kad ir ligos varginami. Atsidėkodami, žiūrėk, kitą kartą atneša piešinį su užrašu „Geriausiai sesutei“.

„Apima nenusakomas jausmas, kai sulaukiu šiltos padėkos iš savo mažojo paciento. Būtent vaikai yra geriausi mano darbo vertintojai“, – šypsosi Judita.

003.JPG

Meilė nepelnytai išmainoma į išmaniuosius telefonus

Šių laikų slaugytojos darbo specifika kitokia nei prieš kelis dešimtmečius: šūsnys dokumentacijos popieriuose bei kompiuteryje. Labai mažai lieka laiko bendravimui su pacientais, tad įgyti vaiko pasitikėjimą per akimirką nėra taip paprasta.

Juditai smagu dirbti tiek su pačiais mažiausiais, tiek su paaugliais. Nepaisant amžiaus, visiems jiems reikia atjautos, supratimo, žmogiškos šilumos. Juk ne veltui sakoma – geras žodis gydo, tad procedūros ir piliulės – antrame plane.

„Visi dabar mobilūs. Net ir irzliam mažyliui, laukdama savo eilės pas gydytoją, mama paduoda mobilųjį. Atrodo, niekur neskuba, tad galėtų pati jam skirti dėmesio“, – mano pašnekovė.

Anksčiau buvo kitaip. Laukdami savo eilės pas gydytoją, suaugusieji nemaigė telefono, šnekučiavosi vieni su kitais, bendravo su savo vaikais. Slaugytoja įsitikinusi, kad sergantiems vaikams reikia daugiau rūpesčio bei atjautos, tačiau nuolat skubantys tėveliai, net ir stovėdami vietoje, išmaniaisiais telefonais bando nesibaigiančius reikalus sutvarkyti.

Vaikų sveikata – suaugusiųjų atspindys

Nors tuberkuliozė vis dar tyko vaikų, slaugytoja džiaugiasi, kad vaikų, sergančių šia liga, pasitaiko vis rečiau. Vaikai serga todėl, kad yra neišgydytų, sergančių tuberkulioze suaugusiųjų.

Džiugu, kad gyvename laikmetyje, kai pavojingą infekcinę ligą galima įveikti, tačiau sirgti ja nenori nė vienas vaikas. Todėl suaugusiųjų pareiga pasirūpinti mažaisiais, kad jie išvengtų kaktomušos su šia liga.

Anot slaugytojos, tėvai savo ruožtu neturėtų žiūrėti pro pirštus į vaiko kontaktą su sergančiuoju tuberkulioze ir įsitikinti, kad jis tikrai neužsikrėtė.

Vaikams profilaktinių tikrinimų metu atliekamas tuberkulino mėginys, daugumai geriau žinomas Mantu pavadinimu. Šis tyrimas gąsdina dažną vaiką, vos tik pamačius adatą. „Bijoti nereikia, nes dūris atliekamas trumpa, plona, sterilia adata“, – pasakoja slaugytoja, prisimindama laikus, kai darbo pradžioje medicininius instrumentus tekdavę virinti puode ant viryklės. Adatos būdavusios storos, atbukusios ir neretai nuo daugkartinio naudojimo kreivos.

Šiuo metu civilizacijos rykštė – alerginės ligos, viena jų – bronchinė astma, kurios sergamumą skatina ne tik genetiniai veiksniai, bet ypač aplinkos užterštumas. Jautriausiai į aplinkos užterštumą reaguoja mažamečiai vaikai, todėl tėvai turėtų pasirūpinti, kad mažieji augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.

Sergančių bronchine astma vaikų tėveliams slaugytoja pataria atkreipti dėmesį į psichologines sąsajas su astmos paūmėjimo simptomais. Jeigu ligos simptomai palengvėja savaitgaliais, o pradeda stiprėti sekmadienio vakare ar pirmadienį, vadinasi, vaikas turi problemų, susijusių su ugdymo įstaigos lankymu.

„Reikia daugiau bendrauti su savo vaikais namuose, kad laiku būtų pastebėtos iškilusios problemos ir neuždelstas jų sprendimas. Kai sąmoningi tėvai, sveiki ir laimingi jų vaikai“, – sako medikė, džiaugdamasi, jog vaistai nuo alerginių ligų tobulėja, kaskart kuriami vis efektyvesni preparatai.

Tiesa, ne visada pažangios medicinos priemonės padeda nugalėti ligas. Slaugytoja mena atvejį, kai mažajam ligoniukui buvo diagnozuota onkologinė liga ir jis skubiai išsiųstas tęsti gydymo į Vilnių. Judita neslepia – nors prie mirčių niekada nepriprantama, tačiau per daugelį metų išmokstama į viską žiūrėti profesionaliai.

Kalbėdama apie ateities planus, slaugytoja sako dažnai pagalvojanti apie savanorystę. Tai puiki galimybė padėti kitiems. Kadangi 32 metai prabėgo tarp vaikų, Judita atvira – būtų smagu draugystę pratęsti ir tada, kai ligoninėje nuspręs nebedirbti.