Skulptoriaus Antano Mončio gimimo 100-mečio proga – šventinis minėjimas Palangoje

Birželio 8 d. sukanka lygiai šimtas metų, kai Mončių (dab. Mančių) kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje gimė šis pasaulinio garso menininkas Antanas Mončys (1921–1993). Šią sukaktį Antano Mončio namai-muziejus mini visus metus vykstančiais Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus globojamos programos „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio gimimo 100-čiui“ renginiais, kurių kulminacija – būtent menininko gimimo dieną žymintys akcentai.

„Antanas Mončys – kartu su Lietuvos Nepriklausomybe į savo gimtinę grįžęs išeivijos menininkas. Mūsų muziejaus misija yra rūpintis jo kūrybos palikimo puoselėjimu ir įtvirtinimu lietuvių tautos atmintyje, o tokios ypatingos sukaktys leidžia ne tik atsigręžti atgal, bet ir pamatuoti, kiek bendromis pastangomis nuveikta šiandienai. Šią sukaktį minime be didelės pompastikos, bet su pagarba Antano Mončio asmenybei ir jo kūrybos palikimui, - sako Antano Mončio namų-muziejaus direktorė, menininko dukterėčia Loreta Turauskaitė.

Minint skulptoriaus Antano Mončio gimimo 100-metį, antradienį, birželio 8 d., vyko šventiniai renginiai, juose dalyvavo ir sveikinimo žodžius sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, buvo perskaitytas skulptoriaus vyriausiojo sūnaus Jean-Christophe’o atsiųstas visų trijų vaikų: Sabinos, Andreas vardu parašytas laiškas. Šią ypatingą dieną skambėjo ir muziejaus išsaugotas Antano Mončio įrašytas balsas.

Šimtmečio minėjimo iškilmės prasidėjo 11 val. rengiamomis Šv. Mišiomis su Antano Mončio sukurtų švilpių muzika, kurią atliko DONIS (Donatas Bielkauskas) ir Viktoras Rubežas, Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Šioje vietoje iškart po Šv. Mišių pristatyta fotografijų paroda „Antano Mončio (1921–1993) Kryžiaus kelio stotys. Laonas“. Joje pateikiamas tarsi pasakojimas apie vieną ankstyviausių ir įspūdingiausių menininko projektų, kurio metu buvo sukurta 14 Kryžiaus kelio stočių, kelio madonos ir šv. Juozapo skulptūros Laone esančiai Šv. Marcelio bažnyčiai. Tokia parodos tematika pasirinkta neatsitiktinai – yra žinoma, kad 1952 m. buvo parengta šiai šventovei sukurtų kūrinių ekspozicinis pristatymas, kuris tapo pirmąja asmenine Antano Mončio kūrinių paroda.

13 val. Palangos miesto gyventojai ir miesto svečiai pakviesti prie Antano Mončio namų-muziejaus, kur vyko simbolinis Antano Mončio skvero atvėrimas. „Tai – didelė Palangos miesto mero vadovaujamos tarybos dovana ne tik miestui ir muziejui, bet visų pirma, žmonėms – tiems, kurie čia gyvena, čia ilsisi, lankosi, svečiuojasi. Buvo smagu, kai praėjusių metų pabaigoje buvo pritarta sprendimui pavadinti skverą skulptoriaus vardu, o dabar galime didžiuotis, kad ir pats skveras sutvarkytas, kad Palanga yra tas miestas, kur žodžiai greitai virsta darbais. Net ir apsunkintomis sąlygomis, tokiomis kaip pandemija ir karantinas“, – teigia L. Turauskaitė.

Po šio renginio vyksmas persikėlė į Kretingos rajone esančias Grūšlaukės kapines, kur įamžinant menininko atminimą ir tęsiant jo bičiulio Juliaus Veblaičio tradiciją pagroti menininko gimimo dieną prie jo kapo, būtent čia skambės atlikėjo DONIO (Donato Bielkausko) atliekama Antano Mončio švilpių garsų improvizacija. Susirinks čia ir Grūšlaukės bendruomenė.

Tuo programos „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio gimimo 100-čiui“ renginiai nesibaigs: 2021 m. birželio 11 d., penktadienį, ją tęs Antano Mončio namuose-muziejuje veiksianti menininko vaikų Sabinos, Jean-Christophe ir Andreas kūrybos paroda „Generacija“, į kurią su savo kuriamu menu įsijungė ir skulptoriaus mylėta marti Daniela Spaniol Mončys.

Gimęs ir užaugęs Lietuvoje, 1941 m. baigęs Kretingos pranciškonų gimnaziją ir iki 1943 m. studijavęs architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1944 m., vykstant Antrajam pasauliniam karui, Antanas Mončys – kaip ir daugelis to meto šviesuolių – buvo priverstas pasitraukti į Vakarus. Jis apsigyveno karo pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno (Vokietija), studijavo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers), o 1950 m., gavęs skulptoriaus diplomą ir pelnęs Prancūzijos valstybės stipendiją, tęsė mokslus Paryžiuje, baltarusių kilmės skulptoriaus Ossip Zadkine (1890–1967) studijoje Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumiére, atelier Zadkine). 

Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios kūrybinės veiklos, A. Mončys surengė daugiau kaip 30 asmeninių parodų, jo kūriniai buvo eksponuojami daugiau kaip 70 įvairių grupinių parodų Prancūzijoje, Monake, San Marine, Belgijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje ir kt. Prancūzijoje, kurioje praleido didžiąją gyvenimo dalį. Paryžiaus akademinio meno bendruomenė jį pažino ir kaip skulptūros studijų įkūrėją bei vadovą, vasaros kursų dėstytoją, dailininkų susivienijimo ACTE (Art-Création-Technique-Expression) įkūrėją bei aktyvų dalyvį ir kt.

Lietuva apie šį iškilų menininką išgirdo tik 1989-aisiais, kai jis po 45 emigracijos metų sulaukė galimybės aplankyti gimtinę. Gyvendamas toli nuo Lietuvos ir ilgą laiką neturėdamas galimybių į ją grįžti tiek dėl finansinių aplinkybių, tiek dėl politinės santvarkos, A. Mončys domėjosi savo tėvyne, palaikė tamprius ryšius tiek su Lietuvoje, tiek su išeivijoje gyvenančiu lietuvių kultūros asmenybėmis, tokiomis kaip Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir jo tėvai, tėvas provinciolas Leonardas Andriekus (1914–2003), Nepriklausomos Lietuvos ministru Juozas Balutis (1880–1967), Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas (1882–1967), rašytojas, menotyrininkas dr. Jonas Grinius (1902–1980), semiotikas Algirdas Julius Greimas (1917–1992) bei jo šeima, visuomenės veikėja, ambasadorė prie UNESCO Ugnė Karvelis (1935–2002) bei jos mama ir kt.

Šie metai pažymėti ne tik Antano Mončio 100 metų gimimo ir Palangos savivaldos 100 metų sukaktimis, bet ir daugeliu kitų. 2021-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Kretingos miesto įkūrėjo, Lietuvos didžiojo etmono, Vilniaus vaivados, Žemaičių seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus (1561–1621), Kretingos krašte šventu laikomo mokslininko, pedagogo, žemaičių raštijos veikėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono tėvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849), poeto Vytauto Mačernio (1921–1944), skulptoriaus prof. Juozo Zikaro (1881–1944), kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000), partizano Juozo Lukšos-Daumanto (1921–1951) ir archeomitologės prof. Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės (1921–1994) metais.