Škotijos užsienio reikalų ministrė: lietuviai bus laukiami ir po „Brexit“

Lietuva

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt

40677

Jungtinei Karalystei traukiantis iš Europos Sąjungos, Škotija sieks turėti liberalesnę imigracijos politiką ir nori lengviau įsileisti imigrantus, tarp jų ir lietuvius.

Tai išskirtiniame interviu Eltai Vilniuje sakė Škotijos kultūros, turizmo ir užsienio reikalų ministrė Fiona Hyslop.

„Mes norime, kad ne tik lietuviai, gyvenantys Škotijoje, ir toliau joje gyventų. Mes norime, kad kiti prisijungtų, atsivežtų šeimas į gražią, atvirą ir svetingą valstybę“, - interviu Eltai Vilniuje sakė F. Hyslop.

Šiuo metu, anot jos, laukiama taisyklių, kaip Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ES piliečiai galės aplikuoti ir įgauti specialų statusą, leidžiantį likti šalyje. Taisyklės turi būti paskelbtos birželį, bet „jau birželis, ir mes jų dar nematėme, tad laukiame. Svarbu užtikrinti žmonių pasitikėjimą ir saugumą“.

Tačiau F. Hyslop tikina, kad Škotija ir po „Brexit“ sieks toliau likti atvira imigrantams. Ministrės teigimu, senstančiai visuomenei reikia daugiau jaunų žmonių, kurie prisidėtų prie ekonomikos augimo, taigi Škotija sieks turėti atskirą imigracijos politiką.

„Siekiame, kad Škotijai būtų pritaikyta migracijos politika, kuri leistų mums įsileisti daugiau žmonių. (...) Net jeigu Jungtinė Karalystė bandys turėti griežtesnę migracijos sistemą ateityje, mes norime atviresnės sistemos“, - teigė ji.

Vis dėlto F. Hyslop pripažįsta, kad „Brexit“ kelia nerimą, nes vis dar nežinoma, kokie bus Jungtinės Karalystės ir ES ekonominiai santykiai. Jos nuomone, ryšiai su Bendrija turėtų būti kuo artimesni, „kas mums reiškia išlikti bendros rinkos nariais, muitų sąjungos nariais, ir mes tai esame aiškiai pasakę“.

F. Hyslop teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje kyla vis didesnė prekybos karų rizika, prieš JAV ar Kinijos tarifus Jungtinei Karalystei būtų sunkiau atsilaikyti negu Europos Sąjungai, ir „tai kelia nerimą“. Be to, pasak jos, skaičiavimai rodo, kad Jungtinės Karalystės BVP galėtų sumažėti 8-9 proc., jeigu prekybiniai santykiai būtų paremti Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis ir tarifais.

Jungtinės Karalystės parlamente kitą savaitę turėtų būti balsuojama dėl su „Brexit“ susijusių pataisų. Tarp jų yra pataisos, numatančios, kad Jungtinė Karalystė liktų ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje. Tačiau tam nepritaria premjerė Theresa May.

Be to, įtampa Jungtinėje Karalystėje dėl pasitraukimo iš ES kyla ir kitose srityse. T. May ketvirtadienį šaukia ministrų kabineto susitikimą. Jis įvyks sklandant kalboms, kad, nepritardamas T. May planams išvengti „kietos“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, gali atsistatydinti „Brexit“ sekretorius Davidas Davisas.

Kalbama, kad D. Davisas yra pasipiktinęs atsarginiu planu, pagal kurį Didžioji Britanija po išstojimo iš ES kurį laiką toliau laikytųsi Bendrijos muitų sąjungos principų.

Siūlymas, kuris įsigaliotų tik tuo atveju, jei nepavyktų rasti jokio kito būdo išvengti muitinės patikrinimų Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos pasienyje, turėtų būti paskelbtas dar šią savaitę.

Artūras Ketlerius (ELTA)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt