PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Gegužės 22 d. 08:28

Teisėkūros procesas Lietuvoje: vieniems jis „atbulas“, kiti žada tobulinti

Vilnius

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt


38594

Situacija, kai Seimo nariai užregistruoja įstatymų projektus, tačiau nevertina, kokias pasekmes jie gali sukelti, kelia neviltį kai kuriems verslo sektorių prižiūrėti turintiems specialistams.

Vyriausybė tikina, kad netrukus prasidės šios praktikos pokyčiai, dėl teisėkūros ciklo pertvarkymo konsultuojantis su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), viešosios politikos ekspertais. Tuo metu Seimo atstovai didesnių spragų šioje tvarkoje neįžvelgia.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė susirūpinimą, kad, rengiant įstatymų pakeitimų projektus, beveik netiriamas tų pakeitimų galimas poveikis ekonomikai. Daugiausia priekaištų Š. Keserauskas turėjo Seimo nariams, ne ministerijoms.

Jo teigimu, Seimo nariams rengiant įstatymų projektus, aiškinamųjų raštų vietoje, kurioje reikia nurodyti, kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, paprastai tik formaliai nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. Tačiau tam pagrįsti jokie konkurencijos, finansinio poveikio vertinimai, pasak Š. Keserausko, nėra atliekami.

„Mums reikia vertinti savo veiksmų poveikį. Neseniai atliktas Valstybės kontrolės tyrimas, kiek priimama teisės aktų. Pasirodo, kad labai daug. Kodėl? Nes dažnam pasirodo, kad jam šovė gera mintis - reikia būtinai padaryti pakeitimą, naują įstatymą, bet poveikio vertinimo nėra. Apskritai, nebūna jokio vertinimo, tik nuoširdus arba apsimestinis tikėjimas, kad viskas bus gerai - tik padarom“, - kalbėjo Š. Keserauskas.

Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė kaip ryškų to pavyzdį įvardijo siūlymą steigti valstybines vaistines.

„Aiškinamajame rašte ten, kur turi būti nurodytas poveikis finansams, pasakyta, kad projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Nereikia finansų steigti valstybines vaistines? O iš kur jie bus - privalomojo sveikatos draudimo, valstybės parama? Jeigu parama, tada vėlgi galbūt reikia derinti su Europos Komisija?“, - svarstė J. Šovienė.

Tiesa, jau užregistravus minėto įstatymo projektą, kurio autoriai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė, dėl galimo vaistinių tinklo veiklos iškreipimo į patį Š. Keserauską ir ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių kreipėsi kiti Seimo nariai.

„Seimas net nesutiko kreiptis į Vyriausybę dėl įstatymo projekto išvados. Taip pat negautas Europos Komisijos pritarimas, kuris yra privalomas vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, prieš keičiant reguliavimą, kuris galimai pakeis vidaus rinką ir konkurencinę aplinką“, - teigiama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių pranešime.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė Eltai sakė, kad Š. Keserauskas, priekaištaudamas Seimo nariams, tikriausiai pamiršta paskaityti Konstituciją.

„Seimo nario mandatas yra laisvas, jis turi teisę į bet kokias teisėkūros iniciatyvas. Taigi, mane stebina tokio aukšto valstybės tarnautojo pareiškimai, kad neva turi būti pirmiausia suderinti su kažkuo projektai, o tik paskui registruojami“, - sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

Jos teigimu, įstatymo projektą dėl vaistinių Seimo nariai registravo atsakingai.

„Be to, tam tikra forma valstybinės vaistinės ir dabar veikia, ir ponui Keserauskui vaistinės, kur valdo valstybė 100 proc. vaistinės akcijų, klausimų nekelia. Tai nelabai suprantu, kodėl kelia išplėsta galimybė ligoninės vaistinėms parduoti vaistus. Sunkiai įsivaizduoju, kad neigiamos įtakos rinkai turėtų konkurencijos išplėtimas, juo labiau, ne visur tinklinės vaistinės pasiekia, ne visur joms apsimoka steigtis“, - stebėjosi A. Širinskienė.

Minimas projektas, jos teigimu, buvo derintas su Sveikatos apsaugos ministerija. Apskritai, anot A. Širinskienės, Seimo nariams tikrai užtenka pagalbos, norint kokybiškai parengti teisės aktus.

„Seimo nariai turi labai daug instrumentų. Jeigu jie pageidauja, gali užsisakyti ir Parlamentinių tyrimų departamente įvairias kitų valstybių praktikos apžvalgas, gali konsultuotis su ministerijų specialistais. Tačiau bandymas nurodinėti Seimo nariui, kad pirma jis turėtų su Konkurencijos taryba derinti, jis, švelniai tariant, keistas yra“, - kalbėjo parlamentarė.

Vis dėlto priekaištų teisėkūros procesui turėjo ir Valstybės kontrolė: atlikusi auditą, šių metų kovą paskelbė išvadą, kad Lietuvos teisėkūra yra neefektyvi.

Auditas parodė, kad veiksmingo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo iki šiol nėra, o neretai pastebima, kad tik priėmus įstatymą išryškėja teisės aktų spragos ir teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės. Nepaisant egzistuojančios formaliosios teisėkūros sistemos, jos realizavimas nėra efektyvus, teigiama audito išvadose.

Pasak Valstybės kontrolės, nekokybiška teisėkūra kuria nereikalingą administracinę naštą tiek verslui, tiek visuomenei bendrai, sudaro prielaidas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai, plečia viešojo valdymo institucijų veiklos apimtis, neužkerta kelio korupcijos apraiškoms.

Audito metu taip pat nustatyta, kad į teisėkūros procesą per mažai įtraukiama visuomenė, trūksta viešumo ir skaidrumo.

Po atlikto audito „Teisėkūros procesas“ Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei pertvarkyti poveikio vertinimo ir teisinio reguliavimo stebėsenos sistemas, nustatyti konsultavimosi su visuomene būdus ir tvarką. Siekiant sudaryti sąlygas tobulinti teisėkūros procesą, Vyriausybei taip pat nurodoma užtikrinti duomenų, susijusių su teisėkūros procesu, dokumentavimą, kaupimą ir sisteminimą.

Vyriausybė pripažįsta, kad padėtis nėra gera.

„Galima sutikti su išsakyta nuomone, kad ne visais atvejais, kuomet reikia, tinkamai įvertinamas poveikis aktualiu poveikio vertinimo aspektu, tarp jų ir verslo sąlygoms. Priežastys būna pačios įvairiausios, ir kiekvienu atveju reikalingos skirtingos priemonės tas priežastis šalinti. Todėl planuojama peržiūrėti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistemą, siekiant sustiprinti jos veiksmingumą“, - atsakymuose Eltai pripažįsta Vyriausybės kanceliarijos atstovai.

Vis dėlto, pasak jų, minėtos audito rekomendacijos jau pradėtos įgyvendinti.

„Jų praktinis įgyvendinimas prasidėjo dar prieš Valstybės kontrolei parengiant išvadas, nes audito ataskaitoje minimi teisėkūros proceso trūkumai Vyriausybei yra žinomi, ir mes apie tai atvirai ir sąžiningai komunikavome ir valstybės auditoriams. Vyriausybės tikslas - nuosekliai ir sistemiškai tobulinti teisėkūros procesą, išvengiant neefektyvių ir neveiksmingų procesų, todėl viską darysime kelis kartus pasvėrę ir pamatavę“, - tikinama atsakymuose.

Pasak Vyriausybės atstovų, šiuo metu jau parengtas Viešųjų konsultacijų metodikos projektas ir šios metodikos praktinio taikymo gairės. Metodika parengta atlikus Lietuvos ir užsienio šalių viešųjų konsultacijų praktikos analizę ir susisteminus įvairiose institucijose vykusių bandomųjų viešųjų konsultacijų medžiagą.

Taip pat parengtas paskesniojo/baigiamojo (ex-post) vertinimo modelis, pritaikytas Lietuvos teisinei sistemai ir skirtas įvertinti priimtų sprendimų faktinius padarinius ir išsiaiškinti, kodėl kilo būtent tokie padariniai.

Pastarasis įrankis, anot Vyriausybės, turėtų pakeisti neveiksmingą teisinio reguliavimo stebėsenos priemonę, kurią gana išsamiai analizavo Valstybės kontrolė. Artimiausiu metu Vyriausybės kanceliarija kartu su Teisingumo ministerija pradės viešąsias konsultacijas dėl siūlomo ex-post vertinimo modelio.

Seimo kanceliarija Eltai pateiktuose atsakymuose pažymėjo, kad „neturi informacijos apie Konkurencijos tarybos narių nuomones, todėl negali jų vertinti“, tačiau detalizavo, kokia yra Seimo narių ir Seimo narių grupių parengtų įstatymų projektų teikimo tvarka.

Seimo kanceliarijos atsakymuose pažymima, kad kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyti ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu, taip pat galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.