Skiepytis ar nesiskiepyti?

Panevėžys

Pixabay.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

35805

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas, minėdamas Europos imunizacijos savaitę (balandžio 23-29 d.) ragina visuomenę ir medikus aktyviau domėtis užkrečiamųjų ligų profilaktika ir primena apie vakcinacijos svarbą.

Kodėl žmonės ima abejoti skiepijimų nauda?

Žmogaus elgesys gali būti pagrindinė sveikatos problemų priežastis, bet taip pat gali būti ir pagrindinis jų sprendimo būdas: pakeisdami savo elgesį individai gali išspręsti daugelį problemų ir neleisti kilti naujoms. Vakcinų skiepijimo programos tapo savo veiksmingumo įkaitais: nebematydami ankščiau siautėjusių užkrečiamųjų ligų pavojaus, žmonės neretai pradeda abejoti skiepijimų nauda ir reikalingumu. Žmonės nebesusiduria su sunkiomis užkrečiamosiomis ligomis, todėl net nedidelės ir lengvai įveikiamos povakcininės reakcijos sukelia neadekvatų susirūpinimą.

Nepageidaujamos reakcijos į skiepą. Ar dažnai pasitaiko?

Nepageidaujama reakcija į skiepą – laikinas ar pastovus sveikatos būklės sutrikimas, sukeliantis fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčius, prasidedančius po imunoprofilaktikos, ir, manoma, jos nulemtas.

Lietuvoje vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui naudojamos registruotos, saugios ir veiksmingos vakcinos. Retais atvejais pasitaiko nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Lietuvoje kasmet registruojama 30 - 80 nepageidaujamų reakcijų į skiepus, tai sudaro vos 0,003-0,006 proc. nuo visų per metus atliekamų injekcijų. 2016 m. Lietuvoje registruotos 73 nepageidaujamos reakcijos, kai tuo tarpu 2015 m. registruota 65 nepageidaujamų reakcijų į skiepus atvejų. Kaip ir kasmet, daugiausia nepageidaujamų reakcijų buvo stebėta po BCG vakcinos įskiepijimo, o tai yra labiau nulemta neteisingo vakcinos įskiepijimo nei pačios vakcinos poveikio. Panevėžio apskrityje 2016 m. registruotos 4 nepageidaujamos reakcijos į skiepus, 2017 m. registruota viena reakcija. Reakcijos buvo lengvų formų - paraudimas, nežymiai pakilusi temperatūra.

Ar veiksmingos vakcinos?

Daugelio pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis, be jau minėtos nepageidaujamų reakcijų baimės, kitos pagrindinės tėvų atsisakymo vakcinuoti savo vaikus priežastys yra manymas, kad vakcinos mažai apsaugo nuo ligos ir yra nesaugios. Visgi turime pripažinti, kad vakcinų veiksmingumas nėra 100 proc., todėl labai retai ir paskiepytieji gali susirgti. Šiam pavojui sumažinti skiepijamos pakartotinos vakcinų dozės. Šiuolaikinių vakcinų apsauginis efektyvumas yra labai didelis, jis svyruoja nuo 60 proc. iki 100 proc., dažniausiai apie 90-95 proc. Netiesiogiai apie vakcinų veiksmingumą sprendžiama analizuojant šalių sergamumo statistikas ir skaičiuojant, kiek susirgusiųjų buvo paskiepyta. Dažniausiai sergamumo tarp paskiepytųjų rodikliai būna itin maži, didžioji dauguma susirgusiųjų būna nepaskiepyti ar nepilnai paskiepyti.

Kaip vertinamas vakcinų efektyvumas?

Šiuo metu labiausiai paplitęs vakcinų efektyvumo vertinimas pagal paskiepytųjų imuninės sistemos reakciją. Tai vadinamieji netiesioginiai apsaugos rodikliai, kai paėmus kraujo bandinius iki skiepijimo ir praėjus kelioms savaitėms nuo paskutiniosios vakcinos dozės įskiepijimo, tiriama imuninės sistemos reakcija, dažniausiai – specifiniai antikūnai. Remiantis tyrimų duomenimis dažniausiai procentais išreikšta dalis paskiepytųjų, kuriems po skiepo pasigamino apsauginiai antikūnų lygiai, siekia 99-100 proc., t. y. beveik visi paskiepytieji įgyja antikūnų. Tad nėra rimto pagrindo abejoti vakcinų veiksmingumu.

Kai kurių ligų kontrolė be vakcinų - neįmanoma

Tarp vakcinacijos skeptikų populiarus teiginys, kad sergamumas užkrečiamosiomis ligomis sumažėjo dar iki pradedant skiepijimus. Be abejo, daug veiksnių turėjo įtakos mirtingumui nuo užkrečiamųjų ligų sumažėti: geriamojo vandens kokybės ir sanitarijos pagerėjimas sumažino žarnyno infekcijų išplitimą, priešdifterinis serumas buvo itin veiksmingas difterijai gydyti, antibiotikų (penicilino) eros pradžia apie 1950 m. labai sumažino mirtingumą nuo skarlatinos ir kitų bakterinių infekcijų, pagerėję higienos standartai ir beveik išnaikintas utėlėtumas turėjo lemiamos įtakos dėmėtosios šiltinės ir kitų sukėlėjų likvidavimui. Tačiau yra didelė grupė ligų, kurių paplitimui higienos, sveikatos apsaugos, ekonomikos pažanga ir pagerėję socialiniai rodikliai didelės įtakos neturi, kurių kontrolė be vakcinų skiepijimo neįmanoma.

Svarbu išlaikyti rekomenduojamas skiepijimų apimtis

Siekiant išvengti ligų išplitimo, labai svarbu išlaikyti pakankamas skiepijimo apimtis, tokiu būdu pavyko visiškai išnaikinti pasaulyje raupus. Susirgimų difterija atvejų Lietuvoje neberegistruojami nuo 2001 m. Nuo 1971 m. neberegistruojamas nė vienas „laukinio“ poliomielito viruso sukeltas atvejis. Šiuo metu Lietuvoje iki minimumo pavyko sumažinti sergamumą kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke, stablige, tačiau vis dar registruojami kokliušo ir pavieniai stabligės susirgimo atvejai, tymų protrūkiai.

Vakcinacija svarbi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems

Nepaisant sklandančių mitų, nuteikiančių prieš vakcinaciją, skiepijimas laikomas viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje bei būtina asmens sveikatos priežiūros sudedamąja dalimi, įgalinančia apsaugoti vaikus bei suaugusiuosius nuo susirgimų, jų komplikacijų bei mirčių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas primena, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-757 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“ naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso. Šiais metais planuojama pradėti skiepyti ir nuo rotavirusinės bei meningokokinės infekcijų. Valstybės lėšomis nuo kai kurių infekcijų skiepijami ir suaugusieji. Vadovaujantis Nacionaline imunoprofilaktikos 2014-2018 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014-2018 metų programos patvirtinimo“ nuo pasiutligės skiepijami asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, o po traumų – nuo stabligės. Nuo 2007 metų nuo gripo valstybės lėšomis skiepijami gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys. Vykdomi suaugusiųjų pakartotiniai skiepijimai nuo difterijos ir stabligės, rizikos grupių asmenų skiepijimai nuo pneumokokinės infekcijos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt