PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Nuomonė2018 m. Gruodžio 7 d. 09:45

Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų...

Kaišiadorys

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


62960

„Atspindžių“ skaitytojams gali kilti klausimas, kodėl aš vis grįžtu prie Žiežmarių gyvenimo aktualijų, nors tokiame amžiuje žmogui jau seniai laikas abejingai medituoti? Kodėl vis grįžtu prie Strėvos potvynio, lyg prie uždelsto veikimo bombos?

Dirbti Žiežmariuose tuometinės ministerijos įsakymu atvykau 1960 m. vasario 16 d.

Daugelis tuo metu ten dirbusių gal ir prisimena, kas ten buvo prieš 60 metų ir kas yra dabar. Ten liko daugelis atkaklaus, aktyvaus mano darbo ir gyvenimo metų, todėl Žiežmarių pamiršti negaliu. Pradžioje svarbiausia buvo iš griežtai ribojamo finansavimo užsidirbti atlyginimus įmonės darbuotojų kukliam pragyvenimui ir kartu kasdien rūpintis įmonės gamybinės bazės bei gyvenamojo sektoriaus plėtimu, nes darbų apimtys kiekvienais metais buvo ženkliai didinamos.

Jas sėkmingai įveikdavome, nes pavyko suburti tvirtą puikų įmonės darbuotojų branduolį. Prisiminimų apie Žiežmariuose sutiktų žmonių džiaugsmus ir rūpesčius laikas man jau nebeišdildys. Negaliu likti abejingas ir jų dabarčiai.

Potvyniui užliejus nuotekų valymo įrenginius, nukentėtų ne vien Žiežmariai, bet finansinės sankcijos skaudžiai paliestų viso rajono biudžetą. O pagrindas nerimauti yra, nes spaudoje klimatologai vieningai kartoja, kad Europoje karščio bangos nuolat dažnės. Pas mus tokias bangas dažniausiai sutinka ir palydi škvalai su ypač gausiais krituliais. Pirmas skambutis jau nuskambėjo 2017 m. liepos 12 d., kuomet po liūties Strėvos aukštupyje žemiau Elektrėnų kilo net vietos senoliams dar nematytas Strėvos potvynis. Nerimą didina ir tai, kad nėra duomenų apie minėtos liūties intensyvumą, kuris Lietuvoje siekia 3,5 mm per minutę. Kai kas bando raminti tuo, kad potvynius tramdys Elektrėnų tvenkinys, tačiau praktika parodė, kad čia vilčių nedaug. Juk minėto potvynio pirmoji banga Enektrėnų tvenkinio vandens lygį per parą pakėlė 15 cm ir pasiekė kritinę ribą. Nuo to momento visas Strėvos vanduo per tvenkinio hidroįtvarus nevaldomai liejosi į Strėvos žemupį, užliejo Ilgių ežerą ir upės slėnį ties Žiežmariais. Kol kas po būsimų liūčių kitaip ir nebus, todėl būtina beatidėliojant intensyviai ieškoti priemonių, apsaugančių valymo įrenginius ir Žiežmarių gyventojus nuo galimų katastrofiškų padarinių.