Skęstančių šiauliečių gelbėjimas: kalti patys gyventojai?

Šiauliuose tam tikros vietos po smarkesnio lietaus patvinsta. Pastabesni gyventojai sako, kad kaip tik po gatvių, takų ar kitų rekonstrukcijų. Miesto valdžia sako, kad dėl tvinstančio savo turto kalti patys gyventojai, kurie pasistatė namus žemumoje. Kaip yra iš tikrųjų?

Skęsta namai ir gyventojai

Šią savaitę dėl smarkaus lietaus patvino kai kurios Šiaulių miesto vietos. Problemų turėjo Tilžės gatvės 281–291A atkarpos gyventojai. Į portalo „Etaplius“ redakciją paskambinę žmonės skundėsi, kad jų namai tvinsta, bet pagalbos iš savivaldybės ir kitų institucijų nesulaukia.

„Prieš kelis metus rekonstravo dviračių taką prie mūsų. Dabar košmaras. Po kiekvieno lietaus skęstam. Namai apsemti, vanduo veržiasi į kiemą, namus. Skambinam visur, bet niekas nepadeda. Bartulis (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, – aut.) tik po mėnesio priimtų. Vandenys pumpuoja, bet beprasmiška. Draudimas irgi nemokės už patirtus nuostolius, anksčiau mokėdavo“, – skundėsi gyventojai.

Panašiai pasakojo ir tame kvartale kiek aukštesnėje vietoje gyvenantys šiauliečiai. Sako, kiekvieną kartą po smarkesnio lietaus sulaukia žinučių iš vandentvarkos įmonės. Kiekvieną kartą tekstas tas pats.

„Dėl stipraus lietaus nuotekų tinklai yra atjungiami nuo magistralinių miesto tinklų, todėl prašome apriboti nuotekų išleidimą. Pranešime, kai paslauga bus atnaujinta. Atsiprašome už nepatogumus“.

Sulaukia žinučių

Pasiteiravus gyventojų, kokia situacija pas juos vyksta ir kodėl kyla problemos, galbūt dėl atbulinių vožtuvų nebuvimo ar paviršinio vandens surinkimo tiesiai į nuotekų tinklus, portalui „Etaplius“ žmonės komentavo, kad tokias žinutes ėmė gauti, sutapimas ar ne, bet po dviračių tako Tilžės gatve nuo prekybos centro „Tilžė“ iki Ginkūnų kapinių rekonstrukcijos.

„Tokias žinutes po kiekvieno stipresnio lietaus gaunam mes, o manau (nežinau, bet manau), kad gauna ir visi rajono gyventojai. Tos žinutės pradėjo eiti po to, kai buvo įrengtas naujas pėsčiųjų-dviratininkų takas link Ginkūnų kapinių. Jį įrenginėdami ten kažką turbūt ne taip padarė su vandens nubėgimu ir dabar savivaldybėje nenori to nei pripažinti, nei tuo labiau tos klaidos ištaisyti“, – komentavo gyventojai.

Panašu, kad istorija kartojasi po kiekvieno gausesnio lietaus. Dar 2020 m. vasarą po smarkios liūties šioje gatvėje namai buvo apsemti, fekalijos veržėsi ne tik į namus, bet ir sėmė tą kartą neseniai nutiestą dviračių taką. Panašių problemų turi ir kitose miesto vietose gyvenantys šiauliečiai.

Sistemos perkrautos

Kaip portalui „Etaplius“ po liūties kitos dienos popietę raštu pateiktuose atsakymuose nurodė UAB „Šiaulių vandenys“ specialistai, minėta teritorija užliejama dažnai dėl to, kad ji yra žemoje vietoje. Tilžės g. 291A – žemiausioje. Didžiausias vandens srautas atitekėjo nuo Pasvalio gatvės.

Pasak įmonės, tvinimas prasidėjo birželio 14 d. Kitą dieną įmonės darbuotojai vis dar siurbė paviršinį vandenį, mažino vandens lygį nuotekų tinkluose.

Liūčių metu Šiauliuose patvinsta Architektų g. nuo Gegužių g. iki Gardino g., Aukštabalio g. link Garažų g., V. Grinkevičiaus g., taip pat J. Jablonskio g. nuo Architektų g. iki Žaliūkių g. ir Žemaitės g. netoli Dubijos gatvės, nurodė bendrovės specialistai.

Pasak įmonės atstovų, paviršinių nuotekų tinklai nepajėgia surinkti didelio vandens kiekio. Sistemos projektuojamos normalioms sąlygoms.

„Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, birželio 13 d. nuo 18.00 val. iki 14 d. 18.00 val. iškrito 52,3 mm kritulių, o tai pavojingas meteorologinis reiškinys, t. y. vidutinė mėnesio kritulių norma. Paviršinių nuotekų surinkimo sistema nepajėgi iš karto surinkti ir pašalinti tokio kritulių kiekio. Paviršinių nuotekų tinklo apimtys (vamzdynų skersmuo) projektuojamos didžiausiam tikėtinam lietaus kiekiui surinkti, bet ne pavojingo meteorologinio reiškinio atvejui“, – teigė įmonės atstovai.

Nelegaliai jungiasi prie tinklų

Pasak įmonės atstovų, paviršinės nuotekos pro šulinių dangčių ventiliacines angas patenka ir į buitinių nuotekų tinklus. Taip pat, kaip teigia įmonės atstovai, vis dar nemaža dalis gyventojų yra nelegaliai pasijungę lietaus vandens surinkimą nuo namų stogų ir / ar žemės paviršių į nuotekų tinklus. Bendrovė nuolat ieško tokių nelegalių pasijungimų.

„Deja, rezultatai dažnai nėra džiuginantys, nes po kiekvienos paieškos randama iki 10 tokių nelegalių pasijungimų, kurie daro didžiulę žalą bendrovės eksploatuojamai infrastruktūrai, o taip pat dėl to nuostolių patiria kiti gyventojai.

Negana to, liūčių metu gyventojai savavališkai atkelia savo kiemuose (privačiose valdose), įskaitant ir daugiabučių namų kiemus, buitinių nuotekų šulinių dangčius ir nuleidžia susitvenkusį vandenį, taip didindami potvynio riziką.

Didelis paviršinių nuotekų kiekis, patekęs į buitinių nuotekų tinklus, juos perpildo ir dėl to viršijamas maksimalus pagrindinės nuotekų perpumpavimo stoties įrenginių projektinis pajėgumas. Dėl perpildytų buitinių nuotekų tinklų nuotekos pakyla šuliniuose, kurių dangčiai, dėl susidariusio didelio slėgio, žemesnėse vietose atkyla ir paviršinis vanduo išsiveržia bei apsemia žemesnes teritorijas, patenka į namų valdas“, – aiškino įmonės atstovai.

Kalti – patys gyventojai?

Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus specialistai portalui „Etaplius“ birželio 16 d. atsiuntė atsakymus, kuriuose teigiama, kad teritorija Tilžės g. 281–291A yra žemiausioje vietoje. Vidutiniškai pusantro metro žemiau Tilžės gatvės ir net iki 2,5 metro žemiau kaimyninių sklypų. Už Talkšos ežerą aukščiau tik apie 0,5–0,9 m. Vis dėlto savivaldybės specialistai nesutinka su gyventojų pareiškimais, kad problema atsirado po gatvės rekonstrukcijos.

„Gatvės rekonstrukcija neturėjo ir negalėjo turėti įtakos minimų sklypų tvinimui, kadangi rekonstrukcijos metu buvo tik atnaujintas esamas takas (takas šioje vietoje jau buvo). Jokie kiti darbai, galintys turėti įtakos situacijos pabloginimui, nebuvo atliekami“, – nurodė specialistai.

Taip pat specialistai paneigė gyventojų kalbas, kad miestas tvinsta ir kitose, neseniai rekonstruotose vietose, pvz., naujai surenovuoto bulvaro dalyje.

„Greičiausiai gyventojai susieja dvi skirtingas, bet jiems žinomas aplinkybes, neieškodami tikrųjų pablogėjusius situacijos priežasčių. Kai kada priežastys yra susijusius su pačių gyventojų veikla. Pavyzdžiui, vandens pralaidumas dažnais atvejais suprastėja kai gyventojai:

-savavališkai į gatvės uždaras paviršinio vandens surinkimo sistemas pajungia paviršinio vandens ar kt. nuotekų tinklus, ir dėl padidėjusio debito tinklai negali tinkamai funkcionuoti;

-savavališkai užpila / užlygina atviras paviršinio vandens surinkimo sistemas ir vanduo tekėjęs grioviais, tiesiog subėga į žemiausias teritorijas ir kiemus;

-statydami namus, susikelia gruntą, nevertindami kaimynų situacijos ir panašiai“, – tikino savivaldybės atstovai.

Su problemomis, redakcijos žiniomis, susiduria ir Aukštosios gatvės gyventojai. Pasak savivaldybės atstovų, tokios ir panašios problemos kyla dėl pačių gyventojų ar jų kaimynų kaltės.

„Pagrindinė panaši problema senuosiuose rajonuose, kai jie pradėjo netolygiai atsinaujinti, t. y. statomi nauji namai, pasikeliant / išsilyginant sklypus, tuo tarpu senųjų namų kiemai lieka tokiame pačiame aukštyje, t. y. tampa žemiausia vieta, į kurią ir kaupiasi visas lietus. Taip pat – skirtingas natūralus gamtinis reljefas ir ypač gausus lietus. Net ir esamos lietaus surinkimo sistemos negali vienu metu priimti neproporcingai didelio vandens kiekio (per parą iškrentančios mėnesio normos)“, – tikino savivaldybės atstovai.

Nelaidus plotas

Vis dėlto vandentvarkos specialistai turi kiek kitokią nuomonę. Pasak „Šiaulių vandenų“ specialistų, nedėkingas yra ne tik žemės reljefas, bet ir išaugusių vandeniui nelaidžių dangų plotas. Taip pat nevalomos lietaus surinkimo sistemos. Dažniausiai apsemiamos žemesnėse miesto vietose esančios gatvės.

„Per trumpą laiką arba tęsiantis intensyviam lietui, ant kietų dangų – asfalto, šaligatvių – iškritęs itin didelis lietaus kiekis nespėja per lietaus surinkimo groteles nubėgti į paviršinių nuotekų tinklą. Vanduo nubėga į žemesnes vietas nuo didžiulio ploto, todėl kai kurios gatvės patvinsta. Žemesnėse vietose šuliniai persipildo ir sistema tampa perkrauta – magistraliniai kolektoriai nepajėgūs surinkti viso vandens srauto. Lietaus surinkimą apsunkina su vandeniu gatve tekančios įvairios sąnašos – medžių šakos, lapai, pumpurų žiedai, šiukšlės, purvas, smėlis, žvyras, – kurios užkiša ir užneša lietaus surinkimo groteles bei šulinius ir taip sustabdo vandens nutekėjimą. Šienapjūtės laikotarpiu dažnai groteles užsikiša nušienauta, bet nesurinkta žolė“, – teigė specialistai.

Gausus lietus

Kaip portalui „Etaplius“ teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika, pietinis ciklonas atnešė daug kritulių, per beveik mažiau nei parą iškrito beveik du trečdaliai mėnesio normos. Dar iki antradienio 15 val., kai bendravome su specialistu, kritulių kiekis buvo 44,7 mm.

„Tai yra labai daug, net du trečdaliai birželio mėnesio normos, tad nenuostabu kad viskas skęsta. Pietiniai ciklonai tuo ir pasižymi, kad išpila labai daug kritulių. Nors pasiekta pavojingo lietaus riba (15-49,9 mm lietaus per <12 val.), tačiau iki stichinės dar trūksta. Šiek tiek blogesnė situacija nei Šiauliuose yra Biržuose ir Rokiškyje“, – komentavo specialistas.

Hidrometeorologijos tarnyba trečiadienį išplatino pranešimą, kad pirmadienio popietę atslinkęs žemo slėgio sūkurio debesys atnešė gausų lietų į Lietuvą. Pietinio ciklono debesys pasitraukė tik birželio 14 d. vėlai vakare. Krituliai buvo stiprūs: tvino gatvės, daržuose ir pievose kaupėsi vanduo.

Daugiausiai vandens gavo Rokiškis (net 55,5 mm per kiek daugiau nei parą), Šiauliai (53,3 mm), Šiaulėnai, Radviliškio r. (50 mm), Elektrėnai (49,9 mm), Šeduva, Radviliškio r. (49 mm), Ukmergė (46,9 mm), Kaišiadorys (45,9 mm) ir Jonava (45,3 mm).

Lyginant su daugiamečiu birželio mėnesio kritulių kiekio vidurkiu, vietomis (pvz., Šiauliuose, Šeduvoje) iškrito 4/5 mėnesio normos.

Didelėje dalyje, pasak meteorologų, fiksuoti pavojingo lietaus atvejai (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių). Mažai trūko iki stichinio lietaus ribos (50–79,9 mm kritulių per trumpiau nei 12 val.) – didžiausias intensyvumas fiksuotas Rokiškio automatinėje meteorologijos stotyje, kur iškrito net 40,1 mm per 12 val. laikotarpį.

Lietaus beveik negavo pajūrio kraštas ir dalis vakarinių rajonų. Lietus pasiskirstęs netolygiai – jeigu Šiaulius ciklonas tiesiog merkė, vos už 75 km esančiuose Mažeikiuose lietaus visai nebuvo.

Skęsta Jūsų namai? Nutiko nelaimė? Turite ką papasakoti? Kreipkitės redakcija@etaplius.lt 8 700 12 162