Skelbs karą miesto teritorijoje gyvenantiems bebrams

Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Bagužio iniciatyva įvyko pasitarimas ekologinei avarijai Plungės dvaro parko tvenkinyje ir jos padariniams aptarti. Rugsėjo pabaigoje po stipresnio lietaus netoli parko, prie vadinamojo bebryno, įgriuvo senų keramikos vamzdžių fekalinės kanalizacijos trasa, dalis šios kanalizacijos turinio nutekėjo į parko tvenkinius, juose ėmė dusti žuvys.

Savo poziciją, kaip vertina susidariusią situaciją, išsakė Savivaldybės ekologė Edita Lydienė, Vietos ūkio skyriaus vedėjas Martynas Čiuželis ir vyr. specialistas Karolis Timofejevas, taip pat – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros vyriausiasis specialistas Tadas Andruška bei bendrovės „Plungės vandenys“ vyr. inžinierius Arvydas Jurkaitis.

Aplinkosaugininkas T. Andruška informavo, kad iš tvenkinių ir upelio, atitekančio į tvenkinius iš Lentpjūvės gatvės, bu­vo pa­im­ti mė­gi­niai van­dens už­terš­tu­mo ly­giui ir jo ko­ky­bei ištirti. Paradoksas, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog upelio vanduo gana skaidrus. Tvenkinių vandens mėginio tyrimai parodė, kad daug nuotekų į tvenkinius vis dėlto nepateko, nes bendras azoto ir fosforo lygis tik nežymiai viršijo leistinas normas.

Aplinkosaugininkų nuomone, žuvys tvenkiniuose ėmė dvėsti dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių: ilgai nelijo, todėl tvenkiniuose žuvims ėmė trūkti deguonies. Savaime suprantama, kad įtakos turėjo ir fekalinės kanalizacijos trasos avarija.

T. Andruška prognozavo, kad jei šį rudenį neims smarkiai lyti, jei nusekę tvenkiniai ims ir staiga užšals, tai žuvies parko tvenkiniuose pavasarį gali apskritai nebelikti. Vienas iš galimų parko tvenkinių žuvų gelbėjimo būdų – dirbtinai prisotinti vandenį deguonimi. Savivaldybės direktoriaus siūlymu svarstoma idėja žuvims gelbėti pirkti specialų įrenginį – orapūtę, kurią, esant sausiems orams, savo tvenkiniuose jau naudoja ir privatūs asmenys.

T. Andruška taip pat informavo, jog Plungės miesto teritorijoje pastebėtas ne vienas bebrynas, šie graužikai jau atsikraustė į parko tvenkinius, Plungės jūrą, netgi Babrungo upę (prie kepyklos). Kepyklos kvartalo gyventojai aplinkosaugininkams skundžiasi, kad bebrai nugraužė jų obelis.

Aplinkos apsaugos specialistai, pasitelkę medžiotojus, bebrynus ardė ne vieną kartą, tačiau šie žvėreliai itin darbštūs ir atkaklūs, ir savo namus greitai atstato.

Nematydami kitos išeities aplinkosaugininkai ir medžiotojai Plungės miesto teritorijoje gyvenantiems bebrams ruošiasi skelbti karą ir medžios juos skląsčiais, nes miesto teritorijoje negalima šaudyti. T. Andruška informavo, kad pernai per vieną mėnesį Plungėje buvo sugauti 28 bebrai.

Plungės rajono savivaldybės administracijos inf.