Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Remiantis oficialiais Europos sąjungos surinktais duomenimis, kovoje dėl globaliai karščiausių metų stebėjimų istorijoje vardo, 2020-ieji susilygino su 2016 metais.
ES klimato agentūra „Copernicus“ skelbia, kad 2020-aisiais temperatūros pasauliniu mastu buvo vidutiniškai 1,25°C aukštesnės už prieš industrializaciją buvusį lygį.
Duomenys taip pat rodo, kad 2020 metais buvo nustatyti 12 karščiausių mėnesių kada nors fiksuotų Europoje, o tą paskatino anomaliai šilta tų metų pradžia, kuomet laikotarpis nuo 2019 metų gruodžio iki 2020 metų vasario 1,4°C aplenkė ankstesnį šių mėnesių rekordą, kuris buvo nustatytas 2016 metais.
Dvylikos mėnesių Europos temperatūrų vidurkis atskleidė, kad bendrai jis buvo 0,4°C aukštesnis už 2019 metus, kuris buvo ankstesnis rekordininkas, 1,6°C viršijęs vidutines temperatūras, vyravusias 1981–2010 metais.
kseniia-zaitseva-qtr-smede2q-unsplash.jpg
Arktis yra vienas iš tų regionų, kurį ypač stipriai paveikė šiltėjimas.
Kai kuriose Arkties vietovėse temperatūros daugiau kaip 6°C viršijo vidutines temperatūras, vyravusias tarp 1850 ir 1900 metų, laikomų priešindustrine riba.
Šie niūrūs rekordai taip pat patvirtina tai, kad 2010–2020 m. laikotarpis buvo karščiausias dešimtmetis stebėjimų istorijoje.
Globalus šiltėjimas, skatinamas šiltnamio efektą skatinančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas ir azoto oksidas, yra varomoji jėga, lemianti besitęsiantį metinių temperatūrų kilimą.
derek-oyen-4reskwnsh68-unsplash.jpg
Mokslininkai ES vykdomame „Copernicus“ projekte, skelbia oficialius duomenis apie šiuos išskirtinius klimato metus, kurių metu siautėjo miškų ir krūmynų gaisrai bei karščio bangos visame pasaulyje.
Mokslininkų teigimu, naujausi duomenys pabrėžė būtinybę šalims ir korporacijoms mažinti savo šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas ir dėti pastangas siekiant 2015 metų Paryžiaus susitarimo tikslų, kas padėtų išvengti katastrofinės klimato kaitos.
„Nepaprasti 2020 metų klimato reiškiniai ir duomenys iš „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos, rodo mums, kad nebegalime prarasti daugiau laiko,“ – sakė Matthias Petschke, Europos Komisijos direktorius kosmosui.
Paryžiaus susitarimu siekiama sumažinti temperatūros kilimą žemiau 2°C ribos, o idealiu atveju neviršyti 1,5°C ribos, kad tokiu būdu būtų išvengta pražūtingiausių klimato pokyčių padarinių.
„Copernicus“ duomenys taip pat sekė per metus išskiriamas emisijas ir nustatė, kad anglies dioksidas pumpuojamas visų laikų aukščiausiu tempu.
Savo pareiškime agentūra skelbia, kad CO2 emisijos pasiekė precedento neturinčius lygius – 416.3ppm, kai numatomas metinis augimo tempas siekia 2.3ppm.
Šis skaičius yra šiek tiek mažesnis už praėjusių metų, kuomet 2019-aisiais jis siekė 2.5ppm, o tarp 2015 ir 2016 metų – 2.9ppm.
Vis dėlto, duomenys yra šiek tiek klaidinantys, nes metų pabaigoje vandenynų fenomenas La Nina Pietų Ramiajame vandenyne, kur aplink pusiaują šaltas vanduo kyla į Ramiojo vandenyno paviršių ir planetai sukelia vėsinimo efektą, slopino Žemės augalų vykdomą CO2 absorbciją.
Pragaištingi miškų gaisrai 2019 ir 2016 metais taip pat išskyrė milžiniškus CO2 kiekius, taip dirbtinai padidindami 2020 metų skaičius.
Vincent-Henri Peuch, „Copernicus“ atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) direktorius, apie CO2 rezultatus sakė: „Nors 2020 metais anglies dioksido koncentracijos kilo kiek mažiau nei 2019 metais, tačiau tai nėra priežastis tuo pasitenkinti“.
Praėjusiais metais taip pat buvo užfiksuota aukščiausia kada nors patikimai užfiksuota temperatūra, kuomet rugpjūčio mėnesį Kalifornijos karščio bangos metu Mirties slėnyje temperatūra pakilo iki 54,4°C.
Arkties jūros ledas ir toliau mažėjo, o tiek liepos, tiek spalio mėnesiais buvo pasiekti žemiausio jūros ledo masto mėnesiniai rekordai.
Prie tyrimo neprisidėję mokslininkai teigia, kad tai atitinka vis stiprėjančius įrodymus, kad klimato kaita prisideda prie intensyvesnių uraganų, gaisrų, potvynių ir kitų nelaimių.
„Mums reikia kito žodyno, galinčio padėti apibūdinti kaip šie kraštutinumai vystosi metai iš metų,“ – sakė Adam Smith, Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) klimato tyrėjas, stebintis su klimatu susijusias nelaimes, kurios pridaro nuostolių už daugiau nei milijardą dolerių.