Skaudi diagnozė vaikui – iš keršto ar dėl didesnio darželio finansavimo?

„Man norisi įspėti tėvus, kad, pasirašydami po darželių vaiko gerovės komisijų išvadomis, būtinai perskaitytų, kas konkrečiai parašyta. Mūsų vaikui sostinės Vaiko raidos centre vaikų psichiatras nustatė kelių garsų neištarimą, o Šiaulių lopšelio-darželio „Coliukė“ specialistai – mišrią dizartriją“, – baisisi šiaulietė Daiva. Moteris įtaria, kad diagnozė, kurioje iš esmės kalbama net apie centrinės nervų sistemos pažeidimus, jos keturmečiui parašyta, kerštaujant arba siekiant gauti didesnį finansavimą įstaigai. Kyla klausimas: Lietuvos darželiuose vaikų sveikatos būklė bloginama specialiai?

Skaudžios išvados per dvi ugdymo savaites

Daiva (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) savo istoriją nori paviešinti iš pilietiškumo paskatų.

Pavasarį keturmetį sūnų ji nusprendė leisti į lopšelį-darželį „Coliukė“. Šeima buvo registruota Šiaulių miesto darželio teritorijoje, tačiau darželio vedėja esą pasakiusi, kad vaiko nepriims, nes jis minėtoje teritorijoje neregistruotas.

Tėvai išsyk kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoją Astą Lesauskienę. Ir stebuklas – vaikas į darželį buvo priimtas.

Tiesa, atsitiko taip, kad dėl berniuko ligos, šeimos ir vasaros atostogų jis darželį lankė vos dvi savaites. Tada auklėtoja Daivai padavė kažkokį raštą ir paprašė pasirašyti. Moteris nesutiko pasirašyti dokumento, kurio teksto nematė. O kai pamatė, apstulbo. Rugsėjo 25 d. parengtame dokumente, kurį esą paruošė Šiaulių lopšelio-darželio „Coliukė“ Vaiko gerovės komisija ir kuris buvo pavadintas „Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo“, parašyta, kad Daivos vaiko diagnozė – mišri dizartrija.

Psichiatras dizartrijos nenustatė

Dizartrija – tai centrinės kilmės kalbos sutrikimas, kuris pasireiškia daugialypiais tarimo trūkumais dėl motorinės kalbinės veiklos nepakankamumo, apima artikuliaciją, balsą, kvėpavimą, mimiką ir kt.

Šis sutrikimas gali būti įvairaus laipsnio ir pasireikšti skirtingai. Tai priklauso nuo centrinės ar periferinės nervų sistemos pakenkimo vietos, nuo pakenkimo sunkumo ir laiko, kada atsirado sutrikimas. Dizartrija būna įvairių laipsnių, priklausomai nuo to, kokiai galvos smegenų vietai pakenkta, nežymiai sutrinka ne tik artikuliavimas, bet ir balsas, kvėpavimas, kalbos prozodija ir kt.

Vaikų, kuriems nustatyta dizartrija, tarimas būna „suveltas“, neaiškus, netikslus. Tai ypač ryškiai atsiskleidžia rišlioje kalboje.

Sutrikimas yra šalinamas kompleksiniu metodu. Sistemingą korekcinį darbą su vaikais rekomenduojama pradėti kuo anksčiau, kai tik išryškėja kokia nors patologija.

„80 proc. išvadų, kurios išdėstytos dokumente – melas“, – sako Daiva. Dokumente parašyta, kad jos vaikas yra nevaldomas, tačiau berniukas, pasak mamos, geba valdyti savo emocijas. Pažymoje taip pat nurodyta, kad vaikas nevartoja būdvardžių, tačiau berniuko kalboje jų gausu.

Sužinojusi sūnaus diagnozę, Daiva iš karto nuėjo pas „Coliukės“ direktorę, kuri, pašnekovės teigimu, ėmė atsiprašinėti. Be to, berniuko tėvai kreipėsi į jau nebedirbančią vieną geriausių Šiaulių logopedžių, kuri jokios „mišrios dizartrijos“ nepastebėjo.

Keturmetį tėvai perkėlė į kitą darželį ir papildomai kreipėsi į Santaros klinikų Vaiko raidos centrą. Berniuką ištyręs vaikų ir paauglių psichiatras Deimantas Kuncevičius pateikė išvadą, kad keturmečiui dėl netaisyklingai tariamų kelių garsų tikrai reikia logopedo pagalbos, bet jokios dizartrijos sostinės psichiatras nenustatė.

Blogesnės išvados – dėl geresnio finansavimo?

Daiva prisimena, kad labai panaši diagnozė – protinis atsilikimas – prieš 9-erius metus viename Šiaulių darželyje buvo nustatyta ir jos dabar jau 13-mečiam sūnui. Nemokytinu pavadintas vaikas neturi jokių mokymosi problemų. Priešingai – jis yra pirmūnas. „O tai tiems, kurie ne pirmūnai, kokios diagnozės buvo parašytos darželiuose?“ – klausia pašnekovė.

Moters manymu, darželiuose vaikams specialiai parašomos realybės neatitinkančios diagnozės – taip siekiama gauti didesnį finansavimą vaiko ugdymui. „Tėvams patariu perskaityti visus dokumentus, kuriuos duoda pasirašyti darželiuose“, – sako Daiva.

Antra priežastis, kodėl keturmečiui galėjo būti nustatyta dizartrija, pasak mamos, yra kerštas: „Gal baisi diagnozė vaikui parašyta, siekiant mus nubausti už tai, kad kreipėmės į Švietimo skyrių, įtardami, kad iš mūsų prašoma pakišos?“

„Nuomonė nepagrįsta“

Lopšelio-darželio „Coliukė“ direktorė Eugenija Vaičaitytė aiškina, kad vaikas į darželį iš pradžių buvo nepriimtas, nes, įvedus jo asmens kodą į deklaruotos gyvenamosios vietos patikrinimo sistemą, pastebėta, jog duomenų apie šio vaiko įregistravimą Šiaulių mieste nėra. Tėvų buvo paprašyta atnešti pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

„Išsiaiškinus, kad berniukas registruotas Šiaulių mieste, jis buvo priimtas“, – teigia direktorė ir priduria, kad jei tėvai būtų pateikę sūnaus gyvenamosios vietos deklaracijos pažymą, nesusipratimo dėl keturmečio berniuko nepriėmimo į įstaigą būtų išvengta.

O kodėl pažymoje vaiko kalbos raida įvertinta „dizartrija“?

Pasak E. Vaičaitytės, įstaigos logopedas pirminį vaikų kalbos vertinimą atlieka, remdamasis patvirtintais aprašais.

„Su minėtos pažymos išvadomis supažindinami tėvai gali sutikti arba nesutikti. Pagal galiojančią tvarką dėl išsamesnio vaiko vertinimo kreipiamasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Joje, dalyvaujant tėvams, vaiką vertina tarnybos logopedas ir vaikų gydytojas neurologas. Įvertinimo rezultatai aptariami su tėvais. Gavus Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pradedama teikti logopedo pagalba. Tėvai turi teisę tos pagalbos atsisakyti“, – sako direktorė.

Anot E. Vaičaitytės, specialistas geba įvertinti vaiko kalbos sutrikimo lygį. Dėl to pirminio vertinimo pažymoje ir rašoma galima medicininė kalbos sutrikimo priežastis (dizartrija, rinofonija, kalbos išraiškos sutrikimas, dislalija...). Medicininę priežastį (šiuo atveju – dizartriją) patvirtina arba paneigia vaikų gydytojas neurologas.

„Rekomenduojama vaikams kuo anksčiau pradėti teikti sistemingą pagalbą. Tai turi teigiamą įtaką tolesniam vaiko ugdymui, jo pasiekimams. (...) Šiuo metu Šiaulių lopšelyje-darželyje „Coliukė“ logopedo pagalba teikiama 30 vaikų. 16 vaikų būtų reikalinga, bet dar neteikiama. Todėl nuomonė, kad „realybės neatitinkančios diagnozės rašomos, siekiant gauti didesnį finansavimą logopedų etatams sukurti, išlaikyti“, yra nepagrįsta“, – tikina E. Vaičaitytė.

Direktorė pabrėžia, kad dizartrija nėra prilyginama protiniam atsilikimui. Be to, intelekto sutrikimai ikimokykliniame amžiuje nėra vertinami ir to neatlieka ikimokyklinių įstaigų specialistai.

„Tikimybės, kad rašomos pablogintos išvados, nėra, nes vaiko kalbos raidą vertina ne vienos įstaigos specialistas. Didesnis finansavimas nuo medicininės kalbos sutrikimo priežasties (dizartrijos) nepriklauso. Ši išvada svarbi įstaigos logopedui, kad, dirbant su vaiku, būtų taikomi tinkami darbo būdai ir metodai“, – pasakoja E. Vaičaitytė.

A. Lesauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė, pakartojo darželio direktorės pateiktą informaciją ir paaiškino: „Jeigu vaikui reikalinga specialisto pagalba, tai turi užtikrinti ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Lėšos skiriamos iš mokinio krepšelio ir Savivaldybės biudžeto.“

Departamento vadovė dar pridūrė, kad pateikta informacija – tai mamos istorija, kuri labai susirūpinusi savo vaiko gerove. „Mes tikrai padarėme viską pagal savo kompetenciją“, – sakė A. Lesauskienė.