Skaldyk i valdyk

Klaipėda

Lukis StuorsŠaltinis: Etaplius.lt

22090

Če va kyl viel tas sąmyšis iš neturiejima ką veikt. Vieni įrodiniej kas yra partizans, kiti del aikštes panikuoj. Treti išvis aiškin, kaip viskas blogai če i reik' evakuotis. Grynai jaučias velyva rudens spazmai galvuose.

Siedim mes su Andrienu balkone i gerdami Gubernales produkciją filosofuojam, kas če per pievas daros mūsų tautiečių galvuose. Tai ta pruoga, maža istorije iš vasaras. Toks įduomus prisiminims.

Žodžiu varėm mes į uostą pasibūt', pažiet kaip ten Klaipėda, jūra i visa kita. Gers visai miests, ne Šiauliai, bet irgi visai neblogai. Net radom bariuką, kur Gubernijas alų pilsta. Ne Švyture, o Gubernijas alų pilsta Klaipėdoj. Jei ką į pm, numesiu koordinates :)

Apsigyvenom mes tokem hostely, kadangi nesam dideli puonai. Pasiėmėm po atskirą kambariuką, nes tuose bendruose nelabai jauku - perdž' visokie vuokiški studentai, kol mieg. Nelabai tada atostogas primen, per mažai komforta gaunas.

I gyven hostely visoke plauka turistai, o su vienais mes kažkaip normalei kalbą radom. Žodžiu du ruselei, biznismenai. Atvare irgi iš kažkoke ten Xujabarovska a koke ten Pizdabrova, nepamenu tikslei. Su Kadilaku Eskalade, tokiu beveik kai Karbauske, tik keliuolika metų senesnis.

Nu, bet vistiek po kapotu belenkiek litraža. Da priekabikę prisikabinę. Gezai parsisiunte konteinerį nu i žad prisištabelevę pilną sava transportą grįžt namo i praturtiet'. Nežinau, ką ten gezai prisipirkę, bet i ne esmie. Tikri biznismenai, tik mieg su tais vokiečeis aštuonių luovų kambary :D Nu pigiau gi, gal kokeis penkeis eurais.

Pirmą vakarą daug nebendraujam, gezai tokie biški lyg i nejaukiai jaučias. Bet sekančią dieną grįža žiaurei patenkinti. Sakau:
- Nu kak den'? Narmalna s grūzam vsio?
- Očen narmalna. Prikin', popali my na kakova to tupova tamožnika. Nu my uže i nalyčku padgatovili jemu, vsio takoje. A on pridūrak, dokumenty proveril, tipo vsio normalno, možna brat' i jiechat'.

Andriens žiūr' i mane, aš irgi biški neįsikertu:
- Počemu pridūrak?
- Nu kak, on vit mog u nas deneg vziat', no ne vzial.

Pažvengem su Andrienu, nu ką čia nabagam aiškinsi... Lai džiaugias :D

Kitą vakarą grįžt išvis išsiviepę, krūtines išpūtę, nu jaučias ka kažką gezai gera prasuka.

- Nu kak dela? Vižu kakyje to visiolyje?
- Najebali vašich mentov, - i juokias garsiai. - Vot tolko što!
- Kak tak? - klausiu biški išsigandęs.
- Nu smotri, jedim my po ūlice, a na peščechode babuška stait. Nu my jejo i prapustili.

Andriens jau biški nervinas, ka ne iškart išein pagaut' tų užseniečių mintis, i klaus':
- Nu i?
- Nu a patom smotrim, menty čiut pa dalše. A my babušku to prapustili, - i viel jie žveng' patenkinti.
- Nu i gde prikol? - klausiu i aš visai neįsikirtęs.
- Nu babuška vet' mentovskaja!

Kai pradiejom su Andrienu žvengt'. Už pilvų susieme raitomes ant sofas. Andriens bežvengdams net ant žemes nuslinka. Tie gezai biški pasimete, pradieje įtart, ka mes visai iš kažko kita žvengiam.

- Ja dumal eto anekdoty prosta pra devenostych. A tut okazyvaetsa, što 2017atsatom u vas vsio eščio takoj samyj pariadak. Gde progres v etoj velikoj stranie? - žvengiu toliau :D

Gezam gieda biški palika, dairos viens į kitą biški suglumę. Nusiraminę mes pradiejom jiem aiškint, ka pas mus senai mentai į pensijas išleisti, o dirb daba policininkai. Būn da nukrypimų nuo normas, bet nu o kam nepasitaika?

Bet tokiom nesąmonėm daba neužsiim. I muitininkui po$&ui jų tie rubliai, o ne durns jis. I ka mes išvis bandom kažkiek progresuot, o jų pasakojims tik patvirtina, ka visai normalei gaunas.

Pasidalinom sava Kvietiniu i vakarą praleidom šnekiedami su jais apie visus tuos dalykus. Čia buva viens iš tų vakarų, kai mes ištikra pajutom, ant kiek mūsų tėvyne pasikeite per visus tuos metus i ant kiek tuoli nuo mūsų ta devynesdešimtų tvarka.

Biški liūdnas buva išlydiejims jų atgal. Mates, ka gezai tokie suglumę išvažiava. Bet spasyba geziukam, ka mums primine ant kiek Lietuvoj viskas gerai i ant kiek trumpa mūsų visų atmintis.

I ant kiek mes jau gerai gyvenam, jei šende pats svarbiausias dalyks skaldantis mūsų liaudį yra kalvele a arklys. Iš vienos puses žiauriai pjaunam grybą su ta isterija. Bet iš kituos puses supranti, ka tas vykst tik iš gera gyvenima. Neblogai mes iš#&$dėjom per tokį trumpą laiką...

Nu i su ta Lukiškių aikšte ištikra gaunas viskas taip, kaip i tur' būt'. Vilnius pasidarys kuklę pievą su kalvike bei partizanų siena - i toliau bus žaliausia Europas sostine. O Kauns išsididins tris kartus Vytį i toliau bus pontoviausia laikinuoji sostine Europoj.

O ką Šiauliai? Šiauliai neapsimet i atvirai ironizuoj. Pas mum centre stuov' auksine mergaite i verk'. Verk', nors ji visa auksine. Verk' labai smarkiai, nes jai labai graudu. Verk' iš visų jiegų. Nors ji i visa auksine. Nors atruoda, jei esi pasipuošęs auksu, jau nebiera ko verkt', bet jinai visvien verk'. O kode verk', a ne keista? :)

Bet vistiek mes tevynę mylim. Nes toke ji yra pas mumis, nei tobula, nei prasta. Toke, kokie esam i mes. I vistiek, ka nors i letai, bet progresuojam i mokomes visi kartu. Tas i džiugin! :)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt