PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2018 m. Rugsėjo 5 d. 10:32

Skaitytojo patirtis: pasirodo, keturis metus auginau ne savo vaiką

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt


51070

Etaplius.lt redakcija sulaukė anoniminio skaitytojo laiško, kuriame jaunas vyras dalijasi skaudžia savo patirtimi. Galbūt ir jūs esate patyrę kažką panašaus? Pasidalinti išgyvenimais galite el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Noriu pasidalinti savo skaudžiais išgyvenimais, kurie galbūt taps pamoka kitiems. Jei ne vienas lemtingas įvykis, iki dabar auginčiau svetimą vaiką kaip savo ir nieko nežinočiau.

Taigi, su Aiste (vardas pakeistas) susipažinau paskutiniais studijų metais. Greitai „sulipome“, mums buvo smagu, gerai sutarėme, turėjome daug bendrų draugų, pomėgių ir interesų, taigi pradėjome savo ateities planus sieti vienas su kitu. Taip ilgainiui tapome pora, po metų susižadėjome, dar po metų iškėlėme vestuves.

Viskas klostėsi gerai, abu dirbome gerai apmokamus darbus, nusimatė gera karjera. Ir būtent dėl karjeros galimybių man teko mėnesiui išvažiuoti į svečią šalį. Tai buvo pirmas ilgesnis išsiskyrimas nuo mūsų pažinties, kadangi visada viską veikėme kartu, bet nerimo nejaučiau, nes mūsų santykiuose viskas buvo gerai, pasitikėjome vienas kitu, nieko neslėpdavome.

Man tas mėnuo praėjo žaibišku greičiu, nes teko labai daug ko išmokti, daug dirbti, žodžiu į lengvą komandiruotę tai nepanėšėjo nei iš tolo. Grįžau namo, Aistė mane džiugiai pasitiko su gardžiais valgiais ir vynu. Praleidome aistringą naktį.

Tiesa, tąnakt man vienas dalykas pasirodė keistas, bet anuomet į tai nesusikoncentravau ir ilgainiui tai buvau pamiršęs, o be reikalo.

Tąnakt mylintis, manoji žmonelė buvo labai aistringa, todėl vieną kartą tai padarėme nesisaugodami, nes ji staiga paliko labai girta ir labai susijaudinusi. Kadangi vaikų dar nenorėjome, iš pradžių bandžiau ją atstumti, bet ji pasakė, kad kitą dieną išgers kontraceptinę tabletę ir viskas bus gerai. Na ką gi, gerai nebuvo.

Po mėnesio sužinojau, kad ji laukiasi. Iš pradžių užpykau, bet ji prisiekinėjo, kad tikrai išgėrė tabletę, bet, pasirodo, ji nesuveikė, internete surado vaisto aprašymą, ir parodė, kad jis nėra patikimas šimtu procentu ir galimybė pastoti išlieka net išgėrus, sakė, kad mums taip ir nutiko.

Nors ir krimtausi, bet suėmiau save į rankas, nes supratau, kad dabar esu atsakingas už mažą gyvybę, negaliu jos nervinti, kas buvo, tas. Po truputį net apėmė laukimo džiaugsmas.

Nėštumo laikotarpis ėjosi sklandžiai, na man tik nepatiko, kad ji vizitus pas gydytoja suplanuodavo tuomet, kai aš būdavau darbe. Atseit kitaip nebūdavo vietų ir pan. Nors tai neatrodė įtikinama, bet pamaniau, gal jai tiesiog taip geriau.

Vaikelis gimė 2 savaitėmis anksčiau nei planuota, tačiau viskas buvo gerai, ligoninėje dėl to papildomai gulėti nereikėjo nei Aurelijai (dukros vardas pakeistas), nei Aistei.

Dukra augo, aš ją labai mylėjau, ji buvo tikra mamos kopija. Visi net juokaudavo, kad regis iš manęs ji bus nieko nepaveldėjusi, bet aišku, tai priimdavau tik kaip pokštą, nors, pripažįstu, ir pats žvelgdamas į Aureliją joje visiškai nemačiau savęs... Na, guodžiausi tuo, kad ji bus tikra gražuolė kaip ir jos mama, nes savęs labai išvaizdžiu nelaikiau.

Prieš pat dukrelės ketvirtąjį gimtadienį lemtingas įvykis viską sudėliojo į savo vėžias. Aistė ruošėsi Aurelijos gimtadieniui, pas ją atėjo jos geriausia draugė, kad padėtų kol aš būsiu darbe.

Aš pasistengiau darbus baigti anksčiau, kad galėčiau prisidėti rengiant gimtadienio šventę, taigi, vietoje 5 valandos, iš darbo grįžau 3. Atrakinau duris, grojo muzika, todėl moterys manęs neišgirdo, nusprendžiau papokštauti ir jas išgąsdinti, todėl tyliai slinkau prie virtuvės, kur jos šnekučiavosi:

- Bet ar tu nebijai, kad Justas apie tai sužinos?

- Aišku, kad bijau, jei jis sužinotų, tai reikštų skyrybas. Iki dabar keikiu save, kodėl sutikau su juo susitikti.

- Aš sakiau, kad geriau neiti, kaip visada neklausei manęs.

- Jei tik galėčiau viską pakeisti, gyvenime nebūčiau susitikusi su Edgaru, sėdėčiau tą mėnesį namie ir laukčiau rami, kol Justas grįš iš komandiruotės. Ačiū Dievui bent už tai, kad Aurelija visa į mane, nes jei būtų paveldėjusi daugiau Edgaro bruožų, baisu net pagalvoti. Žinai Justo mamą, ji net dabar užmeta kokią nesąmonę ...

Daugiau nebesiklausiau. Apsisukau ir išėjau. Kas vyko toliau, nesunku įsivaizduoti – skyrybos.

Vis dėlto, aš Aureliją myliu kaip savo dukrą, todėl ji iki dabar savaitgalius leidžia su manimi. Skyrybų metu pareikalavau Aistės, kad nedraustų matytis su Aurelija ir kad visi trys apsilankytumėme pas psichologą, kuris padės vaikui paaiškinti kas atsitiko nemeluojant, bet atsižvelgiant į jos amžių. Pradžioje Aistė nenorėjo apie tai net girdėti, bet pagrasinau, kad šią istoriją išpasakosiu visiems mūsų pažįstamiems, skleisiu taip kaip tik galėsiu, taigi viskas išsisprendė.

Niekam nelinkėčiau to, ką patyriau. Atrodo, kad pusiau turiu dukrą, pusiau ne.