„Skaičių magija“ atnaujintame ES biudžeto projekte: kas svarbiausia Lietuvai?

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) Briuselyje susirinkusiems Europos Sąjungos šalių vadovams šeštadienį pateikė atnaujintą 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto projektą ir naujus pasiūlymus dėl koronaviruso paveiktos ekonomikos gaivinimo fondo.

Naujienų agentūra BNS pristato Lietuvai aktualiausius rodiklius:

1. Atsigavimo fondas. Atnaujinta formulė, kaip būtų skirstomos dotacijos iš naujai kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo po koronaviruso krizės. Didelę reikšmę skirstant lėšas turės ekonomikos rodikliai 2020 ir 2021 metais. Neoficialūs skaičiavimai rodo, kad parama Lietuvai būtų mažesnė nei gegužę siūlė Europos Komisija, bet didesnė nei praeitą savaitę pateiktas pasiūlymas. Negrąžintina parama gali sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, svyravimai pagal skirtingas formules siekia kelis šimtus milijonų eurų. Be to, numatyta galimybė prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų.

2. Žemės ūkis. Bendra parama žemės ūkiui mažėja, bet Lietuvai ir dar aštuoniomis šalims numatomos papildomos kompensacijos. Lietuvai siūloma skirti papildomai 125 milijonų eurų kaimo plėtros lėšų. Tai galima vertinti kaip dalinę kompensaciją dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams.

3. Sanglaudos parama. Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai bet kokiu atveju mažės, ekonominiams rodikliams priartėjus prie ES vidurkio. Esminės nuostatos nepakito:

* numatytas saugiklis, kad mažėjimas negali viršyti 24 proc.

* palikta kompensacija dėl emigracijos, kuria gali pasinaudoti Lietuva ir Latvija. Lietuvai ji gali siekti apie 180 mln. eurų

* ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projektų sumos. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus. Vilniaus regione ES lėšomis būtų galima dengti iki 40 proc. projektų sumos.

4. Ignalinos AE uždarymas. 2021-2027 metais Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams numatoma 490 milijonų eurų. Lietuvai tektų prisidėti 14 proc. savo biudžeto lėšų.

5. Karaliaučiaus tranzitas. Atnaujintame projekte siūloma nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Kitos svarbios nuostatos:

* biudžete lieka nuoroda į „Rail Baltica“ geležinkelių projektą

* kariniam mobilumui numatoma skirti pusantro milijardo eurų – šiomis lėšomis būtų galima tvarkyti kelius ir tiltus karinės technikos logistikai

* keliais milijardais eurų mažinamas finansavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizon“

* užsienio politikos instrumentui NDICI iš gaivinimo fondo lėšas siūloma didinti nuo 70 mlrd. iki 80 mlrd. eurų, tai leistų užtikrinti didesnį finansavimą Rytų kaimynystei nei šioje finansinėje perspektyvoje

* keliasdešimt milijonų eurų didėja „Creative Europe“ programa, iš kurios finansuojamos ES pastangos atremti propagandą

----------

Šiuos skaičius derybų eigą sekantys pareigūnai kol kas vadina „nenušauto briedžio dalybomis“, nes lieka didelių abejonių, ar biudžetas bus patvirtintas šį savaitgalį.

Penktadienio rytą prasidėjusioje Europos Vadovų Taryboje iki šeštadienio vakaro persilaužimo dar neįvyko – nesutarimai lieka tiek dėl paketo dydžio, tiek dėl pinigų dalijimo taisyklių, Nyderlandų vadovaujamai „taupiųjų“ šalių grupei nesutinkant dalyti bendrai pasiskolintų pinigų Pietų Europos šalims be griežtų su jais susietų sąlygų.

„Labai nedidelė tikimybė, kad susitarimas bus pasiektas šiandien, nes pozicijos dar pernelyg aštrios. Įtampa išlieka, o kuo viskas baigsis – neaišku“, – žurnalistams šeštadienio vakarą sakė aukšto rango diplomatas, sekantis derybų eigą.

BNS