Skaičiai rodo: mažėjant šernų, Afrikinis kiaulių maras kelia koją iš Širvintų rajono

Prieš ketverius metus, 2015-ųjų liepą, Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje, Petriškių kaimo apylinkėse, buvo aptiktas pirmasis nuo Afrikinio kiaulių maro (AKM) mūsų rajone keitęs šernas. Taip Širvintų rajono savivaldybė buvo priskirta AKM užkrėstai teritorijai, kurioje nuolat vykdoma šios užkrečiamos virusinės infekcijos stebėsenos programa. Tada veterinarijos tarnyba pranešė, kad Jauniūnų seniūnijos miškuose laikinai apribota medžioklė, kiekvieną savaitę bus vykdoma užkrėstų vietovių apžiūra, siekiant surasti, surinkti ir sunaikinti nugaišusius šernus.

Atvejis, kai rastas negyvas šernas, 2015-aisiais nebuvo vienintelis rajone. Tais metais mūsų rajone buvo rasti 5 kritę šernai, tačiau AKM buvo diagnozuotas tik dėl minėto atvejo Petriškių kaime. 2015-aisiais dėl AKM buvo tiriamas ir 291 rajone sumedžiotas šernas, tačiau teigiamų, t. y. sirgusių šia liga, nenustatyta.

„Ramūs“ rajone buvo ir 2016-ieji. Ištyrus 9 rastus negyvus, taip pat 617 sumedžiotų šernų taip ir nebuvo nustatyta, kad jie būtų sirgę AKM.

Kaip galima suprasti iš paties pavadinimo, tai kiaulių šeimos gyvūnų liga. AKM suserga kiaulės, Afrikos tapyrai, krūmynų kiaulės, Europos šernai, Amerikos laukinės kiaulės. Jautrios šiai ligai yra Afrikos laukinės kiaulės (Afrikos tapyrai ir Bušo kiaulės), tačiau jos paprastai neparodo susirgimo simptomų.

AKM tiesiogiai perduodama per kontaktus tarp sergančių ir sveikų gyvūnų, netiesiogiai - šeriant pašarais ar šalutiniais gyvūniniais produktais, kurių sudėtyje yra užkrėstos mėsos. Platinama ir per erkes. Infekcija gali plisti per patalpas, transporto priemones, drabužius.

Afrikinis kiaulių maras vis labiau plinta visoje Europoje. Liga buvo pasireiškusi ir Pietų Amerikos ir Karibų baseino šalyse, tačiau ten ji buvo išnaikinta.

Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje plintanti AKM epidemija atkeliavo iš Baltarusijos.

Ketveri metai, kai rajone jaučiame Afrikinio kiaulių maro alsavimą

Tuo metu, kai prie Petriškių buvo rastas nuo AKM nugaišęs šernas, Lietuvoje jau buvo užregistruotos 58 vietos, kuriose rasti ar sumedžioti 71 AKM sergantys šernai, o liga buvo fiksuojama pusantrų metų. Pirmasis AKM atvejis Lietuvoje užregistruotas 2014 metų sausį, tad šįmet sukako 5 metai, kai gyvename su šia epidemija, kuri labai smarkiai pakeitė Lietuvos žemės ūkį. Nuo XX a. pradžios garsėjusi kaip kiaulių augintojų kraštas, Lietuva, tiksliau - jos kaimas, turėjo smarkiai pakeisti žemės ūkio specializaciją. Vien per pirmuosius AKM epidemijos metus mūsų šalyje buvo nustatytos 45 vietos, o diagnozė patvirtinta 76 šernams - 54 nugaišusiems ir 22 sumedžiotiems. 2015-aisiais, kai AKM atkeliavo ir į Širvintų rajoną, jau nustatyta dvigubai daugiau - 111 vietų, padvigubėjo ir susirgusių šernų skaičius - rasti 132, iš jų 59 - nugaišę, 73 buvo sumedžioti.

Tikru AKM protrūkiu galima laikyti 2017 ir 2018 metus. Per juos AKM laukinėje faunoje buvo nustatytas 2774 vietose, 5554 šernams. Iš šių pagrindinių Lietuvoje medžiojamųjų gyvūnų net 4800 buvo rasti kritę.

2017 ir 2018-ieji laikytini ir AKM epidemijos proveržio Širvintų rajone metais. Kaip „Širvintų kraštui“ patikslino Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Birutė Marytė Bernotienė, per šiuos dvejus metus mūsų rajone buvo rasta 610 kritusių šernų, o AKM iš jų patvirtintas 536. Prie šio skaičiaus reikėtų dar pridėti ir sumedžiotus šernus, kuriems taip pat buvo diagnozuotas AKM, mat įsisiautėjus epidemijai, dėl AKM buvo tiriami ir sumedžioti šernai, dažniausiai dar neturintys susirgimo šia liga požymių. Apskritai per dvejus metus buvo tirta dar antra tiek Širvintų rajone sumedžiotų šernų, tačiau iš 609 tirtų AKM buvo nustatytas tik 35.

Taigi per 2017-2018 metus vien tik mūsų rajone buvo nustatyti beveik šeši šimtai AKM susirgę šernai arba dešimtadalis visų Lietuvoje AKM sirgusių šernų.

Šįmet rajone - vos 3 susirgimai

Nors gali pasirodyti, kad per penkerius metus jau įpratome prie nuviliančios statistikos ir į ją mažiau kreipiame dėmesio, tad viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje AKM skiriama ne tiek daug dėmesio, kiek 2017-22018 metais, iš tiesų tokios tylos priežastis yra kita. Valstybinės veterinarijos tarnybos skelbiamais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje laukinėje faunoje AKM patvirtintas 279 vietose 465 šernams - 333 nugaišusiems ir 132 sumedžiotiems. Tai maždaug 8 kartus mažiau nei prieš metus.

Mažėjimo tendencija fiksuojama ir Širvintų rajone. Kaip informavo Širvintų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, šįmet rajone kol kas buvo rastas tik vienas negyvas šernas, tačiau jį ištyrus nebuvo nustatyta, kad žvėris sirgo AKM. Tačiau ištyrus 39 sumedžiotus šernus teigiama išvada gauta dėl 3.

Bet ir per pusmetį 3 AKM sirgę šernai yra nepalyginamai mažesnis skaičius, nei buvo nustatyta ankstesniais metais.

Birutė Marytė Bernotienė mano, kad AKM atvejų sumažėjimą būtų galima paaiškinti tuo, kad pas mus labai mažėja šernų skaičius, t. y. AKM rajone savo darbą jau padarė. Kaip matyti iš naujų pranešimų, šiuo metu Afrikinis kiaulių maras keliauja į šalies vakarus, pasiekdamas naujas teritorijas.

Pagal galiojančią tvarką, suradusiam kritusį šerną Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba išmoka valstybės skiriamą 30 Eur išmoką, o medžiotojų klubui, sutvarkiusiam rastą kritusį šerną, - 20 eurų. Tokios išmokos buvo skirtos už visus surastus, ištirtus ir sutvarkytus šernus, pateikus prašymus.

Auginti kiaules atsisakė ir išmokas gavo du kiaulininkai

Į Lietuvą prieš penkerius metus atkeliavusi AKM epidemija, ko gero, daugiausia dėmesio sulaukė dėl užfiksuotų susirgimų laukinėje gamtoje, kadangi būtent šie atvejai visada buvo laikomi grėsmės šaltiniu kiaulininkystės sektoriui. Kasmet būdavo patvirtinama ir AKM atvejų kiaulių laikymo vietose, tik šie skaičiai buvo gerokai mažesni. Rekordiniu susirgimų AKM laikotarpiu (2017-2018 metais) šalyje buvo užfiksuota mažiau nei šimtas židinių komerciniuose ir nekomerciniuose ūkiuose, rajone tokių atvejų nepasitaikė. Gal dėl to, kad mūsų rajono kiaulininkystės sektorius yra labai mažas. Birutės Marytės Bernotienės pateiktais duomenimis, šiuo metu mūsų rajone yra vos 4 registruoti kiaulių laikytojai, kurie laiko tik 58 kiaules.

Tačiau veterinarai pripažįsta, kad grėsmė išlieka didelė, virusas yra laukinėje faunoje. Nuo 2016 metų Širvintų rajonas yra priskirtas AKM užkrėstai šalies teritorijai.

Vykdant nustatytas priemones dėl AKM, kas 5 metus rajone Valstybinė veterinarijos tarnyba kartu su Savivaldybės ekstremalių situacijų komisija rengia praktinius mokymus. Pernai kovą tokios pratybos buvo surengtos Kernavėje. Jų tema - Širvintų rajono ekstremaliųjų situacijų komisijos bei institucijų ir tarnybų veiksmai susidarius ekstremaliai situacijai Afrikinio kiaulių maro atveju. Pratybų aptarimo metu buvo akcentuota, kad reikia sistemingai mažinti šernų populiaciją mūsų rajone, nes būtent šernai ir kelia didžiausią pavojų.

Veterinarai teigia, kad kas 5 metus vykstančiomis pratybomis neapsiribojama. Kasmet vyksta teoriniai mokymai ūkininkams, medžiotojams, parengta skaidrių apie AKM ir būdus, kaip stabdyti šią ligą.

Nors įtaką daro ir kiti veiksniai, AKM vis dėlto išlieka pagrindinis faktorius, dedantis kryžių ant kiaulininkystės Lietuvoje ateities. Minėjome, kad šiuo metu rajone vos 4 augintojai laiko 58 kiaules. O juk mūsų anksčiau skelbtais duomenimis, Širvintų rajone 2018 metais kiaules deklaravo 27 laikytojai, tada buvo suskaičiuotos 148 kiaulės.

Kiaulių skaičiaus mažėjimą galima paaiškinti ir tuo, kad valstybė neseniai įvedė vadinamąsias „kiaulių išmokas“ ir ėmė remti kiaulių augintojus, kurie nutarė atsisakyti šios šakos bei keičia specializaciją. Birutės Marytės Bernotienės pateiktais duomenimis, šias išmokas skiria savivaldybės. Širvintų rajono savivaldybė sumokėjo išmokas 2 laikytojams, atsisakiusiems laikyti kiaules.

Kaip nekeista, bet yra ir teigiama šio dalyko pusė. Įsisiautėjus AKM epidemijai, labai sumažėjo anksčiau nerimą kėlusios trichineliozės grėsmė. Kaip pateikė Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė, paskutinis trichineliozės atvejis mūsų rajone buvo užfiksuotas 2016 metais Vilniaus medžiotojų klubo „Čiobiškis“ sumedžiotam šernui.

Visi sumedžioti šernai tiriami dėl AKM ir trichineliozės.

Gintaras Bielskis