Siūlymus dėl rusų kalbos atsisakymo mokyklose ministerija žada vasario pradžioje

20170901_104427
Lietuva
BNS / Fotobankas nuotr.
Vilmantas Venckūnas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vasario pirmą savaitę ketina pristatyti siūlymus, kaip planuojama atsisakyti mokymo rusų mokyklose.

Apie tai ketvirtadienį BNS informavo pati ministerija. Ministerija ketina pristatyti, kokių veiksmų būtų galima imtis dėl mokymo rusų kalba ir nori pradėti viešą diskusiją dėl jų.
 
Sausio pradžioje švietimo ministras Gintautas Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvai draugiškų šalių kalba. 
 
Viceministras Ramūnas Skaudžius šią savaitę teigė, kad kad pirmieji sprendimai dėl mokymo rusų kalba gali būti priimti ugdyme iki penktos klasės, kadangi jose tautinių mažumų moksleivių lietuvių kalbos pamokoms skiriama trečdaliu mažiau laiko.
 
„Tai reiškia, kad jų ir aplinka yra ne tiek palanki lietuvių kalbai, bet jie dar ir mokosi mažiau lietuvių kalbos, nors iš jų reikalaujama pasiekti iš esmės tiek pat“, – LRT televizijai teigė R. Skaudžius.

Tautinių mažumų departamentas nepritaria siūlymams dėl ugdymo rusų kalba atsisakymo. 
 
Įstaigos teigimu, Lietuvoje veikia mokyklos ne tik rusų dėstomąją kalba, bet ir lenkų, baltarusių, žydų tautinių bendruomenių mokyklos, todėl siūlymas naikinti vienos tautinės mažumos mokyklų tinklą „yra mažų mažiausiai diskriminuojantis“. 
 
Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba. 
 
Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje. 
 
Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.