Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimui siūloma uždrausti tiekti vidaus rinkai kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra mikroplastikų.
Tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis.
Siūlomas projektas numato, kad į rinką draudžiama tiekti „po naudojimo ant odos, plaukų, gleivinių, dantų nuplaunamus, skalaujamus ar išspjaunamus kosmetikos gaminius, turinčius mikroplastikų, kurie buvo pridėti siekiant valymo, šveitimo ar estetinio efekto“.
Šis draudimas būtų netaikomas kosmetikos gaminiams, kuriuose yra gamtinių polimerų. Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija galės taikyti išimtis kosmetikos gaminiams, kuriuose yra dalelių, susidedančių tik iš gamtinių polimerų ir polimerų, kurie skaidosi į monomerus vandens aplinkoje ir nekelia pavojaus vandens organizmams.
Aplinkos apsaugos įstatymo pataisomis siūloma numatyti juridinių asmenų atsakomybę už kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, tiekimą Lietuvos vidaus rinkai.
Tai užtrauktų baudą nuo 700 iki 1400 eurų. Šis pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
Siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas numato, kad „kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatyme, tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
Pasak K. Adomaičio, įstatymų pakeitimų projektais siekiama sureguliuoti mikroplastikų naudojimą kosmetikos gaminiuose ir taip sumažinti jų daromą neigiamą poveikį aplinkai. Įstatyme siūloma apibrėžti, kad „mikroplastikas – kietoji plastiko dalelė, netirpi vandenyje ir ne didesnė kaip 5 mm“.
Mikroplastikai naudojami dalyje higienos produktų, kurie turi smulkių dalelių, atliekančių šveitimo arba estetinę funkciją – šveitikliuose, blizgučiuose.„Tai yra visiškai perteklinės dalelės, kurias nemažai valstybių jau yra uždraudusios, tarp jų – Airija, Prancūzija, Švedija, JAV, Kanada ir kitos. Jų naudojimas niekaip nepagerina kosmetikos produktų, tačiau patekęs į nuotekas mikroplastikas užteršia vandenį, o vėliau sugrįžta į mūsų organizmą, pavyzdžiui, vartojant žuvį“, – teigia Laisvės frakcijos narys K. Adomaitis.
Šiuo metu Atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymai ir Administracinių nusižengimų kodeksas nereguliuoja kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, tiekimo į Lietuvos vidaus rinką draudimo.
Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos už teisės aktų (įskaitant reglamentuojančių atliekų prevenciją ir tvarkymą) pažeidimus, tačiau nenustatytos baudos už kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastikų, tiekimo rinkai pažeidimus.
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
Įstatymų pataisas kartu su K. Adomaičiu teikia Seimo nariai Silva Lengvinienė, Romualdas Vaitkus, Justinas Urbanavičius, Tomas Tomilinas, Ieva Pakarklytė, Aistė Gedvilienė, Kristijonas Bartoševičius, Monika Ošmianskienė, Vytautas Mitalas, Simonas Gentvilas.
ELTA