Siūloma panaikinti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą

Vilnius

ELTA nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

181799

Siūloma panaikinti pernai birželio mėnesį praėjusios Seimo kadencijos priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą.

Pripažinti jį netekusiu galios siūlo tokį įstatymo projektą įregistravęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, priėmus teikiamą projektą „bus užtikrintas teisinis aiškumas ir panaikintas prieštaraujantis Konstitucijai, perteklinis ir iš esmės neveikiantis teisinis reguliavimas“.

„Įstatymo projekto tikslas – panaikinti teisinį reguliavimą, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl įstatymais nustatomo teisinio reguliavimo, riboja savivaldybių teises bei yra perteklinis“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

E. Gentvilas: įstatymas kelia abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, riboja savivaldos teises

Pasak projekto autoriaus E. Gentvilo,  jį parengti paskatino kontroversijos, kurias iki šiol visuomenėje kelia 2020 m. birželio 29 d. Seimo priimtas Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymas.

„Net Lietuvos Respublikos prezidentas, pasirašydamas šį įstatymą, įvardijo jį kaip ydingos teisėkūros pavyzdį“,– sako parlamentaras.

Jis primena, kad Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projekto svarstymas Seime vyko skubos tvarka – projektas pateiktas 2020 m. birželio 25 d., po svarstymo jam buvo pritarta birželio 26 d. ir įstatymas buvo priimtas birželio 29 d., „nors poreikis svarstyti skubos tvarka nebuvo tinkamai pagrįstas“.

„Akivaizdu, kad yra platus ratas subjektų, kurie galėjo būti suinteresuoti pateikti savo ekspertines ar subjektyvias nuomones dėl Seime svarstyto Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projekto, bet Seimui nutarus projektą svarstyti skubos tvarka suinteresuotų subjektų galimybė pateikti nuomones bei Seimo galimybė išsamiai įvertinti projektą, be kita ko, ir pateiktų nuomonių kontekste buvo dar labiau apribota. Jei Seimas būtų svarstęs Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą įprasta tvarka, tikėtina, kad priimtas įstatymas būtų buvęs kitoks arba visai nebūtų priimtas“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.    

Jame išdėstytos ir tam tikros šio įstatymo nuostatos, kurios  kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

„Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad įstatymai turi nustatyti bendro pobūdžio taisykles. (...) Įstatymui kaip norminiam teisės aktui būdinga tai, kad jis nustato bendrąsias elgesio taisykles, numatytas taikyti daug kartų, formuluojamas kaip nuolatinis paliepimas. (...). Tuo tarpu individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Konkrečios Vilniaus Lukiškių aikštės statuso reglamentavimas įstatymu akivaizdžiai neatitinka šios konstitucinės doktrinos nuostatas, nes įstatymas savo turiniu labiau panašus į individualų teisės aktą, t.y. neatitinka esminius įstatymo požymius“,– aiškinamajame rašte sako projekto autorius E. Gentvilas.

Jo nuomone,  įstatymas taip pat riboja savivaldos teises. „Nors Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą turi įgyvendinti tik Vilniaus miesto savivaldybė (pažymėtina, kad Seime svarstant šį įstatymą jis nebuvo derinamas su savivalda, nebuvo klausiama vietos bendruomenės nuomonės dėl tokio įstatymo būtinumo), jis formuoja ydingą precedentą Seimo individualaus pobūdžio įstatymais riboti savivaldybių nepriklausomumą, teises, kliudyti jų veiklai, nepaisyti vietos bendruomenių nuomonės ir interesų“,– sako E. Gentvilas.

Jis pažymi, kad Lukiškių aikštės kaip ir kitų kultūros paveldo objektų paveldosaugos reikalavimų nustatymą, jų laikymosi priežiūrą ir kitus su tokių paveldo objektų apsauga susijusius klausimus reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.

„Remiantis šiuo įstatymu nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja Seimas, Vyriausybė, kultūros ministerija, atsižvelgdami į Valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus paveldosauginės patirties ir tendencijų vertinimus, analizes ir siūlymus. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravime taip pat dalyvauja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir savivaldybių institucijos, visuomenė. Lukiškių aikštė yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir turi saugomo objekto statusą. Be to, visos (ne tik Vilniaus miesto) viešosios aikštės, skverai, gatvės turi būti tvarkomi taip, kad neprieštarautų Civilinio kodekso nuostatoms apie gerą moralę ar viešąją tvarką“,- teigiama aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad Seimas norėdamas atkreipti Vilniaus miesto savivaldybės dėmesį į pageidaujamus Lukiškių (ar kokios nors kitos aikštės, gatvės, paminklo) tvarkymo kryptis, principus, tvarką galėtų priimti nenorminio pobūdžio teisės aktą, pvz., rezoliuciją.

„Pažymėtina ir tai, kad Lukiškių aikštės žemės sklypą nuosavybės teise valdo valstybė, o Vilniaus miesto savivaldybei jis perduotas panaudos pagrindais. Būtent panaudos sutartyje galėtų būti nustatomos ir specialios šio žemės sklypo naudojimo sąlygos, priemonės detalizuojančios Lukiškių aikštės funkcijų, jos memorialinių akcentų ir naudojimo bei tvarkymo principų įgyvendinimą“,- mano E. Gentvilas.

Jis primena, kad Lietuvos Apeliacinis Teismas 2020 m. spalio 27 d. galutinai nusprendė, kad Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius A. Labašauskas ir jo paminklas „Laisvės kalva“. „Tačiau Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymas neleidžia realizuoti šio projekto ir tampa įstatymų leidėjų sukurta kliūtimi meninės saviraiškos laisvei“,- sako E. Gentvilas.

Galiojantis įstatymas: Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais

Šiuo metu Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatyme nustatyta, jog Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais, kurie turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą. Šis įstatymas taip pat nustato, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti yra pagrindinis reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės akcentas.

Pernai birželį už Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 4 parlamentarai.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt