Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: BNS
Šiuo metu Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas numato, kad išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama medicinos gydytojus rengiančiame universitete baigus slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą.
Pastarąją nuostatą parlamentarai siūlo keisti atsisakant reikalavimo, kad išplėstinės praktikos slaugytojai studijas baigti turi būtinai medicinos gydytojus rengiančiame universitete – studijos galėtų būti rengiamos tiesiog universitete.
Bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją šiuo metu galima įgyti aukštojoje mokykloje baigus slaugos studijų programas.
Pataisas teikia konservatoriai Antanas Matulas, Arvydas Pocius, Audrius Petrošius, Linas Slušnys, Jurgita Sejonienė, Paulė Kuzmickienė, Rasa Petrauskienė, „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir Seimo narių Mišrios grupės atstovas Mindaugas Puidokas.
Parlamentarai pažymi, kad šiuo metu tik du universitetai, Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ruošia medicinos gydytojus, kartu vykdydami slaugos magistrantūros studijų programą, kurią pabaigus suteikiama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija.
Pasak iniciatorių, nuo 2023 metų darbą pradėjus Klaipėdos universiteto ligoninei būtina užtikrinti slaugytojų pritraukimą regione, todėl tikslinga sudaryti sąlygas Klaipėdos universitete ruošti išplėstinės praktikos slaugytojus.
Universitetas galėtų vykdyti slaugos magistrantūros studijų programą, kurią pabaigus įgyjama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija. Klaipėdos universitetas šiuo metu vykdo slaugos bakalauro studijas.