Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Parlamentarai taip pat siūlo panaikinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervą valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams ir šiomis lėšomis padidinti savivaldybėms skirtų (KPPP) lėšų dalį.
Tokias nuostatas Seimo nariai R. Tamašunienė ir Č. Olševskis siūlo įrašyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme
.„Šiuo metu įstatymu nustatytas neproporcingai mažas finansavimas savivaldybių keliams lyginant su valstybinės reikšmės kelių tinklo finansavimu. Todėl siūlome keisti KPPP finansavimo modelį keičiant proporcijas ir padidinant savivaldybių kelių infrastruktūrai skiriamą finansavimą iki 40 proc. vietoj galiojančių 33 proc., nes šiuo metu 2/3 programos lėšų atitenka Lietuvos automobilių kelių direkcijos priklausantiems valstybinės reikšmės keliams“, – sako įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai R. Tamašunienė ir Č. Olševskis.
LLRA-KŠS atstovaujantys parlamentarai taip pat pakartotinai siūlo Seimui panaikinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų rezervą, kuris sudaromas iš savivaldybėms skiriamos 33 procentų lėšų dalies. Šios KPPP rezervo lėšos paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams, tačiau, kaip teigia projekto autoriai, pagal nustatytus kriterijus vos kelios savivaldybės gali pretenduoti į šią lėšų dalį.
„Jei Susisiekimo ministerija pagal patvirtintą tvarką nustato, kad vietinės reikšmės keliai yra svarbūs visai valstybei, tai turėtų būti finansuojami iš kitų fondų arba papildant Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) atskiru straipsniu bei numatant papildomą finansavimą. Todėl siūlome programos rezervo lėšų dalimi (šiais metais ~ apie 16 mln. eurų) padidinti savivaldybių KPPP lėšų dalį“, – Eltai sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė.
Ji tikisi, kad priėmus įstatymo pataisas bus pasiektas geresnis finansavimo balansas tarp vietinės ir valstybinės reikšmės kelių bei užtikrinta efektyvesnė kelių, gatvių priežiūra, žvyrkelių asfaltavimo ir bendra Lietuvos kelių būklė.
Anot R. Tamašunienės, šiuo metu vietinės reikšmės kelių objektai - svarbūs valstybei objektai, finansuojami savivaldybių vietinės reikšmės keliams skiriamo finansavimo sąskaita.
„Savivaldybėms nepakanka lėšų būtiniausiems kelių priežiūros darbams. Išaugus kelių darbų kainoms, vis mažiau įrengiama naujų asfaltuotos dangos kelių, kitų kelio infrastruktūros objektų. Priėmus įstatymo pataisas, pagerės priemiestinių savivaldybių kelių infrastruktūra, kas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms, transporto paslaugų plėtrai, gyventojų gyvenimo kokybei“, – mano R. Tamašunienė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu savivaldybėms priklausantys vietinės reikšmės keliai ir gatvės sudaro 63 tūkst. km iš 85,5 tūkst. km bendro Lietuvos kelių ilgio.