Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Siūloma greitosios medicininės pagalbos automobiliams leisti važiuoti „A“ juosta mieste. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Juozas Varžgalys įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurios leis specialiajam transportui naudotis maršrutinių transporto priemonių juostomis (vadinamoji „A“ juosta).
Šiuo metu teisinis reglamentavimas nesuteikia galimybės specialiųjų transporto priemonių vairuotojams, vykdant tarnybines pareigas, tačiau nevykdant skubaus reagavimo ar gelbėjimo funkcijų (pavyzdžiui, vykstant į budėjimo vietą, patruliuojant, keičiant dislokacijos vietą ar pan.), važiuojant keliu su neįjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, naudotis maršrutinių transporto priemonių juostomis (vadinamoji „A“ juosta). Šio įstatymo projekto tikslas – efektyviau naudoti specialiųjų tarnybų darbuotojų laiką.
Kaip teigė vienas iš įstatymo iniciatorių Seimo narys T. Tomilinas, „Lietuva vis dar patenka tarp tų šalių, kurioje labai dažnos mirtys nuo išorinių priežasčių, todėl skubiosios pagalbos tarnybų darbo efektyvumo didinimas per „A“ juostų panaudojimą yra pateisinamas ir tikslingas. Skaičiuodami kiekvieną papildomą sekundę, turime išnaudoti visas galimybes gelbėdami žmonių gyvybes, net jei tai sudarys tam tikrą nepatogumą viešojo transporto eismo organizavimui“.
Greitosios pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos darbo efektyvumas dažniausiai vertinamas per jų gebėjimą kuo operatyviau atvykti į įvyko vietą. Pavyzdžiui, mieste greitoji pagalba privalo atskubėti per 15 minučių nuo pranešimo apie įvykį, bet sistemos darbas susijęs ir su darniu brigadų tarpusavio bendradarbiavimo organizavimu.
Pasak T. Tomilino, specialiojo transporto brigados, konkrečiu momentu neskubančios į įvykį, yra priverstos stovėti spūstyse kaip ir kiti eismo dalyviai, nors bet kuriuo momentu jų gali prireikti budėjimo vietoje, todėl apsunkinamas jų pasiruošimas kitiems kvietimams. „Kitas pavyzdys, susijęs su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbu, gali būti toks: užgesinus gaisrą, autocisterna yra be vandens ir pakeliui į budėjimo vietą reikia rasti artimiausią hidrantą. Pagal galiojantį teisės aktą priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos transporto priemonė turi su tuščia autocisterna stovėti spūstyje, o pasinaudojus nauja galimybe, greičiau privažiuotų prie artimiausio hidranto, greičiau grįžtų ir paruoštų automobilį ir įrangą – pasikeistų suslėgto oro balionus, apsirūpintų degalais gelbėjimo įrangai ir pan“, – sako T. Tomilinas.
ELTA