Siūloma be konkurso finansuoti tarptautinių čempionatų rengimą Lietuvoje

Lietuva

Sportas. Freepik.com nuotr.

EtapliusŠaltinis: BNS

307416

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo, kad aukšto meistriškumo sporto varžybos galėtų būti finansuojamos ne tik konkurso tvarka, kaip dabar, tačiau ir ne konkurso būdu.

Pirmadienį aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo modelis ministerijoje pristatytas sporto šakų federacijų ir skėtinių sporto organizacijų atstovams.

Anot ŠMSM, ne konkurso tvarka galėtų būti finansuojamos tik tos sporto varžybos, kurioms reikalingas itin didelis biudžetas ir valstybės parama bei pritarimas, pavyzdžiui, pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės atrankos varžybos.

Modelio tvarkos apraše taip pat būtų detaliai numatyta, kokias procedūras reikės atlikti norint gauti finansavimą, kokius kriterijus turės atitikti varžybų organizatoriai, kiek turėtų prisidėti savivaldybė, federacija.

Numatoma, kad per metus galėtų būti finansuojamos vienos ar dvejos tarptautinės varžybos.

Taip pat siūloma patobulinti ir dabartinį finansavimą konkurso būdu. Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžyboms finansuoti konkurso būdu kasmet skiriama suma – apie 1 mln. eurų – liktų ir ateityje.

Ministerijos siūloma naujovė – skirstyti lėšas į du finansavimo „krepšelius“, jiems būtų taikomi skirtingi reikalavimai.

Iš pirmojo „krepšelio“ pinigus gautų mažesnės apimties ir biudžeto pasaulio, Europos čempionatai, kurie pagal kriterijus nepatektų į finansavimą ne konkurso būdu.

Į antrąjį „krepšelį“ patektų žemesnio rango tarptautinės varžybos. Taip pat diskutuota, ar gavusi finansavimą federacija į kitą finansavimą galėtų vėl pretenduoti po metų.

Pasak ministerijos, atskiriant aukšto meistriškumo sporto varžybas į dvi kategorijas, būtų sudarytos lygesnės galimybės visiems konkuruoti su panašaus rango ir dydžio varžybomis – didelio masto varžybos konkuruotų su panašaus dydžio sporto renginiais, tas pat galiotų ir mažesnio masto varžyboms.

Pagal dabar galiojančią sistemą tiek pasaulio čempionatai, tiek tarptautiniai tradiciniai turnyrai konkuruoja tarpusavyje, nors, anot ŠMSM, jų biudžetai, svarba ekonominiu ir šalies reprezentacijos atžvilgiu labai nevienodi.

Ministerijos teigimu, išskiriant atskirus finansavimo „krepšelius“ būtų atliepiami svarbūs ir skirtingi tikslai – pritraukti didelius sporto renginius į Lietuvą ir plėtoti mažiau populiarias sporto šakas per tarptautinius turnyrus.

„Tikimės, kad atnaujinus tarptautinių sporto varžybų finansavimo tvarką, didelio masto ir aukšto rango tarptautinių varžybų rengimo procesas Lietuvoje bus planuojamas iš anksto, kryptingai planuojamos aukšto meistriškumo sporto varžybos, pasirengiama jų finansavimui iš anksto“, – pranešime cituojama viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Po diskusijų bus rengiamas tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo aprašo projektas ir derinamas su sporto bendruomene. Jau rudenį planuojame kviesti federacijas teikti savo paraiškas tarptautinių varžybų organizavimui Lietuvoje finansuoti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt