Siūlo sprendimą piktybiškai baudų nemokantiems vairuotojams: atsakyti turėtų automobilio savininkas

63ca36d91587920230120zged009
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Jadvyga Bieliavska Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Siekiant sumažinti skaudžių eismo įvykių keliuose ir administracinių nusižengimų skaičių, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma siūlo priemonę, kaip pažaboti piktybiškus, svetimą automobilį vairavusius ir „uždirbtų“ baudų nemokančius vairuotojus.

Jis įregistravo tai reglamentuojančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

Parlamentaras siūlo numatyti, kad jei automobilio savininkas perduoda vairuoti jį kitam asmeniui, tai solidariai turėtų sumokėti baudą už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Toks asmuo laiduotų valstybei baudos už padarytą administracinį nusižengimą sumokėjimą „kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis.“ Jei asmuo, už kurį jis laidavo, nesumokėtų baudų, jam, kaip ir kitiems skolininkams, nebūtų išduodamas ir keičiamas vairuotojo pažymėjimas.

Įstatymo projekte kalbama tik apie tokius atvejus, kai automobilio vairavimas yra perduodamas tokiam vairuotojui, kuris nedirba ar nevykdo kitos tęstinės veiklos ir kurio gyvenamoji vieta nežinoma.

Pagal siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, jei toks asmuo padarytų nusižengimą, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai galėtų būti siunčiami ar įteikiami automobilio savininkui arba juridinio asmens, kuriam priklauso automobilis, vadovui.

Jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo nesumokės baudos, automobilio savininkas turėtų sumokėti ją per 30 dienų. Vėliau jis turėtų teisę išsireikalauti savo sumokėtą sumą iš administracinį nusižengimą padariusio asmens.

Siūloma, kad fiksuojant Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būtų nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė. Tikimasi, kad tokios nuostatos palengvins administracinių nusižengimų nagrinėjimą teismuose.

Su savo automobiliu pataria elgtis atsakingai ir saugoti automobilio raktelius

Pasak projektus parengusio J. Razmos, visi puikiai žino situaciją, kai tam tikra kategorija vairuotojų sistemiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, vairuoja ne savo automobilį, o padarę pažeidimą nesumoka baudų ir toliau daro pažeidimus.

„Nors pažeidėjams artimi žmonės dažniausia žino tą situaciją, vis tiek duoda vairuoti savo automobilį. Todėl manau, kad reikėtų pagalvoti, ar tam tikrais atvejais nereikėtų kalbėti ir apie automobilio savininko atsakomybę, kai sistemiškai daromi pažeidimai, nors ne pats savininkas būtų vairavęs. Jeigu jis žino, kad automobilį duoda tokiam asmeniui, kuris greičiausia nesumokės baudos padaręs pažeidimą, manau, kad tam tikra dalis kaltės yra ir jo. Tokius atvejus, kai savininkas automobilį duoda asmeniui, kuris niekur nedirba, kurio gyvenamoji vieta irgi nelabai aiški, siūlau traktuoti kaip laidavimą dėl galimos baudos sumokėjimo. Tai reiškia, kad jeigu atitinkamos tarnybos nesugebėtų išieškoti baudos iš pažeidimą padariusio vairuotojo, tada atsakytų automobilio savininkas kaip laiduotojas“, – Eltai sakė J. Razma.

Jo nuomone, tokios pataisos turės labiau prevencišką reikšmę, nes tiesiog paskatins automobilių savininkus geriau pagalvoti ir įvertinti situaciją prieš duodant automobilį kitiems vairuoti.

„Manau, kad jas priėmus gali sumažėti Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nes bus žinoma, kad tam tikrais atvejais pranešimas apie baudos mokėjimą gali ateiti ir pas automobilio savininką. Manau, kad savininkas visada turi galimybę pasirūpinti, kad kažkas nepaimtų automobilio jam nežinant. Tai nėra sudėtinga. Visada yra galimybė turėti raktelius savo kišenėje”, – pataria J. Razma.

Jis tikisi, kad siūlomas reguliavimas, kai automobilio savininkas turės atsakyti kaip laiduotojas, bus taikomas retai.

Tikisi, kad Konstitucija pažeista nebus?

Įstatymų pataisas inicijavęs J. Razma pripažįsta, kad tai yra konstituciškai jautrus klausimas.

„Konstituciškai tai yra jautrus ir nėra paprastas klausimas. Teisės departamentas, aišku, parengs išvadą. Aš kalbu apie tokį kraštutinį ir labai retą atvejį, kai kalbama apie automobilio perdavimą asmeniui, kuris nedirba, kurio gyvenamoji vieta neaiški. Tai yra pakankamai reti atvejai. Manau, kad automobilio savininkas turėtų suvokti savo atsakomybę, kai tokiam asmeniui leidžia vairuoti savo automobilį“, – Eltai sakė J. Razma.

Jis tikisi, kad pasiūlytas reguliavimas neprieštaraus Konstitucijai.

„Jeigu siūlyčiau tokį reguliavimą taikyti plačiau, manau, kad konstitucinės teisės specialistai įžvelgtų galimą prieštaravimą Konstitucijai. Tačiau šiuo atveju manau, kad teisininkai tokio prieštaravimo neras“, – sakė jis.

Šiuo metu įstatymai nenumato galimybės, skiriant administracinę nuobaudą pareikalauti atsakomybės iš automobilio savininko, kuris perdavė transporto priemonę vairuoti kitam asmeniui.

Administracinių nusižengimų kodekse jam yra numatyta tik pareiga per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris naudojosi jam priklausančia transporto priemone.

Tačiau tokios pareigos transporto priemonės savininkai kartais nevykdo arba teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, vengia nurodyti faktinę kito asmens (dažniausiai šeimos nario ar kito artimo asmens), padariusio administracinį nusižengimą, faktinę gyvenamąją vietą.

Siūloma, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įsigaliotų šių metų gegužės 1 d.