Siūlo mažų mokyklų gelbėjimo planą: mažesnis mokinių skaičius ir pereinamasis laikotarpis

photo_4312406
Lietuva
Dainiaus Labučio / ELTA nuotr.
Jadvyga Bieliavska Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Siekiant išsaugoti mokyklas regionuose, įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė siūlo įstatyme numatyti pereinamąjį laikotarpį ir leisti dar du metus veikti mažiau mokinių klasėse turinčioms gimnazijoms nei reikalavimuose yra numačiusi Vyriausybė.

Tai reglamentuojančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai mano, kad mažiausias mokinių skaičius gimnazijos trečioje ir ketvirtoje klasėje galėtų būti 16, o ne 21.

Švietimo įstatymo pakeitimo projektas numato, kad „mokinių skaičius mokyklos klasėse galėtų neatitikti Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 25 procentų ir ne daugiau kaip dvejus mokslo metus iš eilės.“

„Jei būtų pritarta šioms įstatymo pataisoms, mažiausias mokinių skaičius gimnazijos trečioje ir ketvirtoje klasėje galėtų būti 16. Tokiu atveju daugeliui gimnazijų dar porą metų nereikėtų mokinių vežti į kitas mokyklas ar steigti skyrius, o susidarius palankioms aplinkybėms per tą laiką klasės galėtų ir pasipildyti“, – Eltai sakė projektą inicijavęs Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Gintautas Kindurys.
Pasak jo, daugiausia diskusijų ir nerimo dėl kai kurių gimnazijų išlikimo kelia nustatytas mažiausias mokinių skaičius klasėje – 21.

„Dėl tokio reikalavimo jau ateinančiais 2024-2025 ir sekančiais mokslo metais daugelyje Lietuvos mokyklų gali nelikti trečių ir ketvirtų gimnazijų klasių. Gimnazijoms, kurios klasėse nesurinks 21 mokinio, galimi du problemos sprendimo būdai: savo klases uždaryti ir atidaryti kitos gimnazijos skyrių, o jei skyrius nebūtų sudaromas, tuos mokinius reikėtų vežti į kitą gimnaziją“, – pastebi G. Kindurys.

Tačiau pedagogai, mokyklų vadovai, anot jo, jau dabar pastebi, kad įsteigus gimnazijoje kitos gimnazijos vidurinio ugdymo skyrių, jo veikla, administravimas suprastėja.

G. Kindurys taip pat pastebi, kad kai kuriose gimnazijose mokinių skaičiaus problema gali būti aktuali tik vienerius ar dvejus metus, o vėliau ji išsispręstų.

„Esant tikimybei, kad mokinių skaičius jose ateityje padidės, siūlome neuždaryti klasių, o nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris aiškiai parodytų, ar ateityje klasės atitiks reikalaujamą minimalų mokinių skaičių“, – sako G. Kindurys.

Įstatymo pataisų autoriai tikisi, kad pasiūlytas reguliavimas padės išsaugoti mokyklas, kurios dar turi potencialo išsilaikyti ir toliau vykdyti veiklą.
„Jeigu mokyklose neliktų kai kurių klasių, mokinių skaičius dar sparčiau mažėtų, nes tėvai, turintys skirtingo amžiaus vaikus, rinktųsi kitas mokyklas. Tokie procesai ypač žalingai atsilieptų miestelių ir kaimų išlikimui: juose dar sparčiau mažėtų gyventojų“, – Eltai sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga.

Jis tikisi, kad Švietimo įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje ir daugelis mokyklų rugsėjį pasitiktų be didesnio nerimo.

Šiuo metu Švietimo įstatyme yra nurodyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka bendruosius kriterijus. Vienas iš kriterijų yra, kad mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė. Pereinamojo laikotarpio šiam reikalavimui įgyvendinti įstatyme nenumatyta. Vyriausybės patvirtintose mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse yra nurodyta ir išimtis, t. y., sudarant po vieną gimnazijos trečią ir ketvirtą klases ne mažiau kaip 12 mokinių gali būti gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje).

Švietimo įstatymo pataisas teikia opozicinių Seimo LVŽS, demokratų, darbiečių, socialdemokratų frakcijų atstovai, Mišrios Seimo narių grupės nariai, taip pat valdančiųjų konservatorių ir liberalų atstovai.