Siūlo koreguoti renovacijos procesą: keistųsi paramos gavimo kriterijai

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Kasparas Adomaitis registravo Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti skirtą įstatymo projektą. Siūlomas pakeitimas numato, kad daugiabučio namo renovacijos projektas turėtų atitikti ne tik energetinio efektyvumo reikalavimus, bet ir architektūros įstatyme nurodytus architektūros kokybės kriterijus, teigiama parlamentaro pranešime žiniasklaidai.

Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pakeitimo projektu būtų siekiama įtvirtinti nuostatą, numatančią, kad valstybės parama daugiabučio namo butų savininkams, įgyvendinantiems renovaciją, būtų teikiama, jeigu daugiabučio namo renovacijos projektas atitiks ne tik energetinio efektyvumo reikalavimus, kaip jau dabar numatyta įstatyme, bet ir architektūros kokybės kriterijus.

Projekte taip pat numatoma, kad savivaldybės turės nustatyti konkrečias daugiabučių renovacijos projektams taikytinas priemones ir reikalavimus, atsižvelgiant į daugiabučių namų, jų grupių, kvartalų specifiką, esamą būklę bei juos aptarti Regioninėje architektūros taryboje, rašoma pranešime.

„Nors ir dabar architektūros kokybės kriterijai yra privalomi ir yra numatyti architektūros įstatyme, jie įvardinti gana abstrakčiai ir labai dažnai, renovuojant sovietinius daugiabučius nėra taikomi arba taikomi tik iš dalies. Šiandien po renovacijos proceso dažnai susiduriama su chaotišku urbanistiniu ir architektūriniu miesto veidu, kai šalia esantys pastatai architektūriškai nedera, dingsta kvartalų visumiškumo ir integralumo pojūtis. Gyventojai tą gali pajusti ir finansiškai – toks chaotiškumas gali neigiamai paveikti pačių pastatų vertę.

Savivaldybės, atsižvelgdamos į savo miesto statinių ir vietos specifiką, turėtų suformuluoti ir kelti bent minimalius, konkrečius reikalavimus atnaujinamų pastatų vizualinei raiškai, universalaus dizaino, tvarumo sprendiniams“, – teigia Seimo narys K. Adomaitis.

Anot projekto iniciatoriaus, renovuojant daugiabučius neužtenka vien atsižvelgti į energetinio efektyvumo kriterijus. Renovuojami namai turėtų iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę juose ir būti patrauklūs įvairaus amžiaus gyventojams.

Būtina atsižvelgti į jų vietą mieste, mikrorajono specifiką, originalius architektūros bruožus, detales, spalvinę ir medžiagų gamą. Esant galimybėms ar poreikiui daugiabučiuose turėtų atsirasti liftai, pritaikymas neįgaliesiems, komercinės patalpos pirmame aukšte, pažymima pranešime.

„Kad renovuojant reikia daugiau dėmesio skirti architektūriniams sprendimams ir jų kokybei, kalba ir Europa. Pristatydama Naujajį europinį bauhauzą, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad statybos ir pastatų renovacija turi derinti dizainą, tvarumą, prieinamumą, įperkamumą ir investicijas, siekiant Europos žaliojo kurso.

Esamas pastatų renovacijos ir paramos skyrimo reglamentavimas, susitelkiant išimtinai į energetinio efektyvumo padidinimą suponuoja prielaidą, kad šių dienų statyboms taikomi architektūros ir tvarumo standartai renovacijos atveju lieka antrame plane ir traktuojami kaip mažiau svarbūs. Dėl to gyventojams kyla didelių abejonių dėl investicijų pagrįstumo ir atsiperkamumo“, – sako projekto iniciatorius.