PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Liepos 22 d. 14:55

Siūloma keisti pilietybės netekimo procedūrą, vertinant neigiamas pasekmes valstybei

Lietuva

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA


310709

Po nesėkmingo referendumo dėl dvigubos pilietybės parlamentarai bando ieškoti naujų sprendimų, leisiančių kitos šalies pilietybę gavusiems asmenims išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pilietybės įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė siūlo keisti galiojančią pilietybės netekimo procedūrą.

Jeigu Seimas pritartų, institucijos, prieš priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, turėtų įvertinti tokio sprendimo pasekmes ne tik asmeniui, netenkančiam pilietybės, bet ir šalies interesams.

Pasak D. Asanavičiūtės, šiuo metu įstatyme numatytas automatinis pilietybės netekimo procesas kelia abejonių.

„Šiuo metu procedūra yra visiškai automatinė, neišklausomas pats žmogus, nesigilinama į jo ryšius su valstybe, jai suteiktą naudą, kitos valstybės pilietybės įgijimo motyvus. Taip pat nėra svarstoma, kokios bus neigiamos pasekmės asmeniui ir valstybei, kuri per metus tokiu būdu netenka apie tūkstantį Lietuvos Respublikos piliečių. Todėl siūlau papildyti pilietybės netekimo procedūrą papildomu veiksmu – pasekmių vertinimu asmeniui ir valstybei, kad tokiame vertinime dalyvautų pats žmogus ir būtų išsaugota jo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismo sprendimą jo teisių klausimu“, – dokumento aiškinamajame rašte sako D. Asanavičiūtė.

Įstatymo pataisos numato, kad pirmosios instancijos administracinis teismas, gavęs piliečio, prezidento, vidaus reikalų ministro ar įgaliotų vyriausybės institucijų prašymą, spręstų dėl pilietybės netekimo pasekmių asmeniui ir valstybės interesams. Šis teismas taip pat spręstų ginčus dėl institucijų priimtų sprendimų pilietybės klausimais.

Projektu taip pat siūloma, kad pilietybės netekimo dekretą pasirašytų ne tik vidaus reikalų ministras, kaip yra dabar, bet ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Pilietybės komisijos teikimu. Šalies vadovui taip pat būtų suteikiama išimtinė teisė nepasirašyti pilietybės netekimo dekreto, jeigu pasekmės piliečiui ar valstybes interesams būtų įvertintos kaip neigiamos.

Asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, D. Asanavičiūtė siūlo nustatyti prievolę pranešti apie tai Lietuvos institucijoms, kai baigs galioti asmens pilietybę patvirtinantis dokumentas. Šiuo metu privaloma apie tai pranešti per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo.

„Galiojanti nuostata yra neveiksminga, keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę“, – sako D. Asanavičiūtė,

Jos nuomone, tai būtų veiksmingas ir veikiantis informavimo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą mechanizmas.

Siūloma, kad Pilietybės įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2029 m. rugsėjo 1 d.

Kartu su D. Asanavičiūte jas teikia Seimo nariai Arminas Lydeka, Andrius Bagdonas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Tomas Vytautas Raskevičius ir kiti parlamentarai.

Kaip ELTA jau skelbė, po nesėkmingo referendumo dėl dvigubos pilietybės, siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą ir modernizuoti rinkimų sistemą, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas siūlo įteisinti internetinį balsavimą referendumuose. Referendumo konstitucinio įstatymo papildymo projektą įregistravęs parlamentaras siūlo nuo 2026 metų tokį balsavimą taikyti tik išankstiniame balsavime,

2019 metais ir šių metų gegužės 12 d. vykę referendumai, kuriais buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, patyrė fiasko. Referendumuose dalyvavusių rinkėjų balsų nepakako pakeisti Konstituciją.

Tam, kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės išsaugojimo būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.