Siūlo įteisinti balsavimą internetu: būtų taikomas tik Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA

281650

Artėjant kitų metų rinkimų maratonui, Seimui vėl siūloma sugrįžti prie balsavimo internetu idėjos.

Siekiant įtraukti kuo daugiau užsienyje esančių Lietuvos piliečių į balsavimą artėjančiuose rinkimuose bei referendume, parlamentaras socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo Rinkimų kodekso pataisas, siūlančias sudaryti galimybę balsuoti internetu užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Išbandžius balsavimą internetu mažesne apimtimi, vėliau toks balsavimo būdas, jo nuomone, galėtų būti pradėtas taikyti nacionaliniu mastu.

Seimo nario L. Jonausko teigimu, įteisinus balsavimą internetu, būtų patogu balsuoti visame pasaulyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

„Balsavimas internetu suteikia rinkėjui galimybę pasisakyti svarbiausiais valstybės klausimais nepriklausomai nuo vietos ir laiko. Internetinis balsavimas yra efektyvesnis, patogesnis ir pigesnis, nei įprastas balsavimas. Taip pat atsirandančios grėsmės dėl terorizmo (pranešimai apie užminuotus pastatus, galimas pavojus dėl Astravo atominės elektrinės) skatina ieškoti būdų, kaip galima būtų išvengti rinkimų sutrikdymo. Manau, kad įteisinus galimybę balsuoti internetu rinkėjai aktyviau dalyvautų ne tik referendume dėl dvigubos pilietybės, bet ir Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose“, – Eltai sakė L. Jonauskas.

Pasak jo, Pasaulio lietuvių bendruomenės nuolat pabrėžia, kad internetinio balsavimo sistemos įdiegimas yra be galo svarbus ir yra siūliusi testuoti šią sistemą Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje.

Seimo nario L. Jonausko teigimu, Lietuvoje jau daugiau nei 10 metų diskutuojama apie balsavimą internetu, bet sprendimai bent tiems Lietuvos piliečiams, kurie yra kitose valstybėse, vėluoja.

Kaip pavyzdį L. Jonauskas pateikia Estiją, kuri dar 2005 metais rinkėjams sudarė galimybę balsuoti internetu. „Estija buvo pirmoji šalis pasaulyje, kuri įvedė balsavimą internetu nacionaliniuose rinkimuose. Pastebėta, kad Estijoje kiekvienuose rinkimuose vis daugiau rinkėjų renkasi balsuoti internetu, o taip pat balsavimas internetu sudarė palankesnes galimybes balsuoti užsienyje esantiems estams“, – sako L. Jonauskas.

Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija Lietuvos Seimo nutarimu buvo patvirtinta dar 2006 m. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai buvo teikiami Seimui 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjas projektus grąžindavo iniciatoriams tobulinti.

2020 m. gruodžio 11 d. patvirtintoje aštuonioliktosios Vyriausybės programoje taip pat numatyta įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu.

Kaip būtų balsuojama internetu

Seimo nario L.Jonausko siūlomas projektas numato, kad balsuoti internetu gali kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto tinklalapyje pagal VRK nustatytą tvarką.

Internetu metu gautus duomenis kauptų, saugotų ir apdorotų VRK valdoma informacinė sistema. VRK privalėtų užtikrinti, kad būtų įgyvendinami visuotinės ir lygios rinkimų teisės bei slapto balsavimo principai, taip pat turėtų būti laikomasi elektroninės informacijos saugos reikalavimų.

Siūloma leisti rinkėjui internetu balsuoti kelis kartus, tačiau būtų skaičiuojamas tik vėliausiai gautas jo balsas. Internetu balsavęs rinkėjas turėtų teisę balsuoti ir kitais būdais, tačiau būtų skaičiuojamas tik vėliausiai gautas jo balsas.

Jei balsavimo internetu metu gauti duomenys buvo sunaikinti, sugadinti ar neteisėtai pakeisti, VRK turėtų teisę ne vėliau kaip likus 84 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios, nutraukti balsavimą internetu ir anuliuoti jo metu gautus balsus. Tokį savo sprendimą VRK turėtų paskelbti savo interneto tinklalapyje ir apie jį pranešti visuomenės informavimo priemonėse.

Partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius VRK sprendimą laikyti balsavimą internetu įvykusiu arba sprendimą dėl jo metu gautų balsų anuliavimo, galėtų apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tokį skundą šis teismas turėtų išnagrinėti per 48 valandas nuo kreipimosi dienos.

Jei nėra pagrindo anuliuoti balsavimo internetu, pasibaigus balsavimo internetu laikui, VRK per 12 valandas priimtų sprendimą laikyti šį balsavimą įvykusiu.

Rinkimų kodekso pataisas parengęs L. Jonauskas sako, kad joms įgyvendinti reikėtų apie 2 mln. eurų papildomų lėšų balsavimo internetu sistemos sukūrimui.

Parlamentaras siūlo, kad Rinkimų kodekso pataisos įsigaliotų jau 2024 m. sausio 1 d.

„Norėčiau, kad balsavimas internetu būtų išbandytas jau kitais metais gegužės 12 dieną vyksiančiame referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ir tą pačią dieną vyksiančiuose Prezidento rinkimuose“, – Eltai sakė L. Jonauskas.

2024 metais taip pat laukia Seimo ir Europos Parlamento rinkimai.

Šiuo metu galiojančiame Rinkimų kodekse nėra numatyta galimybė balsuoti internetu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt