Šiukš­lių ka­ras Šiau­liuo­se bai­gė­si – pa­sek­mių ir pro­ble­mų kal­nas li­ko

Šiauliai

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

204286

Dau­giau nei pus­me­tį tru­kęs ir vos eko­lo­gi­nės ka­tast­ro­fos ne­su­kė­lęs ka­ras tarp Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (ŠRATC) ir Šiau­lių me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio at­lie­kų ap­do­ro­ji­mo ga­myk­los (MBA) ope­ra­to­riaus „NEG Re­cyc­ling“, re­gis, bai­gė­si.
 

Tašką šiame kare sausio 24 dieną padėjo Šiaulių apygardos teismas, kuris panaikino paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, kurios draudė vienašališkai nutraukti „NEG Recycling“ ir ŠRATC pasirašytą sutartį dėl paslaugų teikimo. Tokiu būdu privatus operatorius buvo išstumtas iš verslo, o MBA įrenginius perėmė ŠRATC.

Pareiškė, kad krizė jau suvaldyta

Viskas, regis, susitvarkė, lyg kam pamojus stebuklinga lazdele.

Nerūšiuotos ir neperdirbtos komunalinės atliekos laikinam pasaugojimui į sąvartyną, pasak ŠRATC direktoriaus Žilvino Šilgalio, nebepilamos, o sukauptos šiukšlės rūšiuojamos ir vežamos deginti. Komunalinės atliekos esą tvarkomos per savaitgalį spėta įsirengti mobiliąja įranga, gavus leidimą, kurį esant būtinam reikalingumui davė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Ž. Šilgalis netgi nurodė, kad pagal parengtą planą sukauptų apie trijų tūkstančių tonų nerūšiuotų atliekų sąvartyne nebeliks per tris savaites. Kaip tikimasi susidoroti su šiais iššūkiais, neveikiant MBA gamyklai, ŠRATC direktorius nedetalizavo.

Jei išties Šiaulių regione surenkamų komunalinių atliekų išrūšiavimui ir jų paruošimui utilizuoti pakanka „per savaitgalį pasistatytos“ mobiliosios linijos, tai gal beveik 6 milijonus eurų kainavusios MBA išvis nereikia? Jei MBA apdorotų komunalinių atliekų kokybė anksčiau netenkino ŠRATC atstovų, tai kokios atliekų apdorojimo kokybės galima tikėtis, jas rankiniu būdu išrūšiavus „per savaitgalį pasistatyta“ mobiliąja linija?

Nors, perėmus MBA, ŠRATC dalininkai priėmė sprendimą dėl papildomų trylikos etatų įsteigimo, ar šie naujai į darbą priimti žmonės bus išties pajėgūs ne tik užtikrinti sklandų komunalinių atliekų tvarkymą Šiaulių regione, bet ir susidoroti su laikinam pasaugojimui į sąvartyną suverstų apie trijų tūkstančių tonų atliekų sutvarkymu per tris ateinančias savaites?

Atsakymų į šiuos klausimus dar teks palaukti.

Padėtis išlieka grėsminga

Ž. Šilgalio pranešimas, kad ŠRATC jau nuo pirmadienio savo jėgomis tvarko ir rūšiuoja mišrias komunalines atliekas, kai kuriems srities žinovams sukėlė šypseną. Jų teigimu, susidoroti su kasdieniu 200 tonų komunalinių atliekų srautu nėra galimybių, jau nekalbant apie rūšiavimo kokybę, kurią dabar jau tikrina ir vertina pats ŠRATC.

Lrytas.lt gavo pranešimų, kad didelė dalis atvežamų komunalinių atliekų ir toliau sandėliuojama. Tik dabar jos kraunamos į stoginę, skirtą bioskaidžios frakcijos brandinimui. Kadangi stoginė tėra dengta aikštelė, akivaizdu, kad iš atliekų išbėgęs filtratas teršia dirvožemį.

Filtratui išbėgant, organinėms medžiagoms pūvant ir veikiant šalčiui, komunalinės atliekos kietėja ir gali sugadinti MBA įrenginius, tas pats gali nutikti ir tvarkant didelį kiekį „laikinam pasaugojimui“ sąvartyne paliktų komunalinių atliekų.

adobestock-181891599.jpeg

Kas sumokės už atliekų deginimą?

Optimizmo specialistams nesukėlė ir Ž. Šilgalio pareiškimas apie komunalinių atliekų rūšiavimą „per savaitgalį pasistatyta“ mobiliąja linija ir atrinktų atliekų deginimą.

Tai, specialistų teigimu, tik gilina problemą, nes atliekų deginimas yra dvigubai brangesnis nei jų tvarkymas per MBA. Kainų skirtumą turės padengti vartotojai. Atstumas iki Klaipėdoje esančios „Gren Klaipėda“ jėgainės siekia 170 kilometrų, todėl šiukšles čia deginti vežantys sunkvežimiai į abi puses turi sukarti net 340 kilometrų.

Baiminamasi, kad
ŠRATC, eilinį kartą susidūręs su finansiniais sunkumais, nerūšiuotas atliekas vėl vers į sąvartyną, o jo veiklos niekas negalės kontroliuoti, nes, perėmęs MBA, ŠRATC tapo ne tik šios gamyklos operatoriumi, bet yra ir visos Šiaulių regiono atliekų sistemos administratorius, taip pat ir sąvartyno, kurio teritorijoje stovi MBA įrengimai.

Privalo gauti TIPK leidimą

Specialistai sutaria, kad tokios kosmetinės priemonės, kaip komunalinių atliekų kaupimas kitose vietose ar atrinktų atliekų deginimas, problemos neišspręs. Šiukšlių krizė Šiaulių regione gali būti išspręsta tik vėl pradėjus veikti MBA. O ji iki šiol neveikia.

MBA įrenginius perėmusio ŠRATC vadovas iš pradžių tvirtino, kad jie yra sugedę ir neveikia. Kadangi įrenginių perdavime dalyvavę antstoliai užfiksavo, kad įrenginiai veikia, imta aiškinti, kad įrenginiai akivaizdžiai nusidėvėję ir jų būklę turi įvertinti ekspertai.

Tačiau netgi po ekspertų išvadų MBA įrenginiai neveiks tol, kol jų operatoriumi tapęs ŠRATC negaus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo. Tai, kad, norėdamas vykdyti veiklą MBA, ŠRATC turi gauti TIPK leidimą, Lrytas.lt patvirtino atsakingi AAD darbuotojai.

Teks ieškoti naujų darbuotojų

Netgi gavus TIPK leidimą, ŠRATC teks susidurti su MBA įrenginius valdyti galinčių darbuotojų trūkumu. „NEG Recycling“ darbui MBA samdė dvi dešimtis specialistų. Senoji MBA komanda tebedirba įmonėje „NEG Recycling“.

Nors ŠRATC dalininkai pritarė papildomų trylikos etatų įkūrimui, nauji darbuotojai per kelias dienas gerais specialistais netampa.

„Dalininkai skubos tvarka jau patvirtino ir papildomą padalinį struktūroje, kuris bus atsakingas už šių įrenginių eksploatavimą bei tinkamą jų veikimą“, – atsakydamas į klausimą dėl specialistų trūkumo, Lrytas.lt tvirtino Ž. Šilgalis.

„Pirmiausia skubos tvarka parengsime įrenginius minimaliam apdorojimui, kad jie galėtų veikti, o po to sieksime įrenginių rekonstrukcijos“, – sakė Ž. Šilgalis.

Teismo sprendimą žada skųsti

Iš verslo išstumtos „NEG Recycling“ vadovai savo ruožtu tvirtina, kad tapo ŠRATC direktoriaus ambicijų auka. Pasak buvusio MBA operatoriaus, trintis tarp ŠRATC ir „NEG Recycling“ atsirado po to, kai ŠRATC vadovu tapo Ž. Šilgalis. Dar 2021 m. gegužę ŠRATC pareiškė, kad vienašališkai nutraukia sutartį ir kad „NEG Recycling“ turi išsikraustyti. „NEG Recycling“ šitokį sprendimą užginčijo teisme.

Konfliktas tarp ŠRATC ir „NEG Recycling“ dar labiau paaštrėjo šių metų pradžioje, kai „NEG Recycling“ pareiškė, kad nepriims ŠRATC vežamų atliekų, nes šis neapmoka beveik pusę milijono eurų siekiančių skolų.

Ž. Šilgalio teigimu, „NEG Recycling“ nemoka už netinkamai tvarkomas atliekas, tačiau, pačios „NEG Recycling“ teigimu, pretenzijų sulaukta tik dėl maždaug 0,5 procento apdirbtų atliekų, o sąskaitų neapmokėta nė pusės.

Teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nebeliko kliūčių sutartį nutraukti. Šį sprendimą „NEG Recycling“ žada skųsti. Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme vyksta dar du „NEG Recycling“ ir ŠRATC ginčai. Vienoje byloje nagrinėjamas „NEG Recycling“ civilinis ieškinys ŠRATC dėl beveik 500 tūkst. Eur skolos priteisimo. Kitoje civilinėje byloje „NEG Recycling“ prašo teismo iš ŠRATC priteisti daugiau kaip 46 tūkst. Eur skolą už biodžiovinimo paslaugas.

Tyrimą atlieka ir aplinkosaugininkai

AAD pareigūnai vykdo tiek ŠRATC, tiek „NEG Recycling“ patikrinimus, kuriuos planuojama užbaigti iki vasario vidurio.

Departamento duomenimis, į Šiaulių rajone esantį sąvartyną išversta apie 800 tonų nerūšiuotų atliekų. Nuo rudens sąvartyne likę 1 327 tonos nerūšiuotų atliekų. Dėl šių atliekų sutvarkymo Aplinkos apsaugos departamentas ŠRATC įteikė Privalomąjį nurodymą.

„NEG Recycling“ direktoriaus Orento Strikaičio komentaras:

– Tenka pripažinti, kad po įrenginių perėmimo situacija prastėja. Iš pradžių ŠRATC prasiskolino, po to perėmė įrenginius, su kuriais nesugeba ir neturi teisės dirbti. O juk apie sutarties nutraukimą kalbėta dar nuo gegužės, tačiau tam visiškai nepasiruošta, dėl to komunalinių atliekų tvarkymo sistema regione šiuo metu beveik subyrėjusi, o nerūšiuotų atliekų tik daugėja.

Žinoma, kaip senas politikas, Ž. Šilgalis atranda daug kaltųjų: tai, dar nepamatęs įrenginių, pareiškia, kad jie neveikia, tai atliekų tvarkymo įrenginiuose jam atliekos trukdo ir t. t. Visa tai panašu į šokėją iš patarlės, kuriam trukdo visi, o iš tikrųjų – labiausiai jis pats.

Tapęs ŠRATC vadovu, Ž. Šilgalis žadėjo sistemos renesansą, tačiau akivaizdu, kad vietoje žadėto atgimimo sistema išgyvena itin sunkias dienas. Deja, bet panašaus rezultato ir buvo galima tikėtis, kai vadovu išrenkamas ne atliekų tvarkymo sistemą suprantantis profesionalas, o profesionalus politikas.

^{Lrytas.lt informacija}

^Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt