Širvintų teismo rūmų naikintojams - rajono merės Živilės Pinskuvienės užkardos

Be emigracijos, kuri Lietuvai įstojus į Europą tapo visuomenės rykšte, skaudžiai kenčiame ir dėl viešųjų paslaugų sektoriaus susitraukimo. Jei anksčiau šį procesą iš dalies stabdė tai, kad įstaigos nenorėjo prarasti kad ir negausių klientų ir mažesniuose miesteliuose galimai patiriamus nuostolius kompensuodavo iš gaunamo pelno didmiesčiuose, situacija iš esmės pasikeitė įsigalėjus elektroninėms tokio pobūdžio paslaugoms. Taip bankai, energetikų įmonės, net kai kurios valstybinės institucijos ėmė uždarinėti mažesniuose miesteliuose turimus filialus ir atstovybes, juos perkėlinėti į arčiau esančius didesnius miestus. Tą pajuto ir širvintiškiai, vos per kelerius metus praradę visų čia buvusių bankų filialus.

Šiandien kalbėtume dar liūdniau, jei kai kurių paslaugų, tegul ir „apkarpytų“, nebūtų pavykę išsaugoti. Kai iš sostinės buvo pranešta, jog Širvintose neliks Migracijos poskyrio, o su asmens dokumentais, leidimais gyventi, užsieniečių iškvietimu ir kitais dalykais susijusias paslaugas mūsų rajono gyventojams teks spręsti Vilniuje ar kitame šalies mieste, vietos valdžiai ir daugiausia merės Živilės Pinskuvienės rūpesčiu pavyko pasiekti, kad bent kartą per savaitę Širvintose dirba migracijos tarnybos specialistas, galima priduoti ir pasiimti dokumentus. Nors tai irgi nėra patogu, bet daug geriau, nei močiutei iš kaimo vykti į kitą miestą. Juk tie jos tvarkomi reikalai - ne dėl asmeninės naudos ar užgaidos, o todėl, kad tai yra valstybės nustatyta tvarka ir prievolė savo piliečiams.

Virš Širvintų teismo - uždarymo grėsmė

Dar vienas sektorius, dėl kurio jau seniai pasigirsta nerimo signalų, - teismų sistema. Galima sakyti, neužilgo po to, kai 2008 metų liepos 11 dieną duris atvėrė naujasis Širvintų rajono apylinkės teismo pastatas, imta kalbėti, kad teismai bus pertvarkomi, o mažiausi jų - uždaromi. Taip kalbant akcentuota, kad vykdoma pertvarka leis sutaupyti lėšų valstybei, nemažai formalumų būsią galima atlikti per elektronines sistemas, tačiau neužsiminta, kad internetu visų reikalų sutvarkyti nepavyks, daug gyventojų patirs daugiau išlaidų ir nepatogumų keliaudami į teismus kituose miestuose. Taupydama savo lėšas, valstybė ir vėl nepasvarstė, kad didės gyventojų išlaidos, dėl to sumažės jų galimybės įsigyti kitų paslaugų ir prekių, o tai atsilieps ne tik jų finansinei gerovei, bet ir šalies biudžeto pajamoms. Nekalbama jau apie tai, kad iškėlus tokias įstaigas iš periferijos, tų vietų bendruomenė praras aukštos kvalifikacijos, išsilavinusių, kultūringų, intelektualių ir aktyvių specialistų, jų šeimų narių, gyventojų, kurie prisideda prie tų vietovių gyvenimo kokybės kėlimo. Taip užprogramuojama vadinamoji „domino kaulelių“ griūtis. Norint kelti gyvenimo kokybę ne tik Vilniuje ar didmiesčiuose, būtina, kad ir kitos vietovės būtų patrauklios įsikurti, o jose daugėtų ne tik nekvalifikuotų darbo vietų.

Ne kartą, kalbėdami apie iškilusius nepatogumus, skaitytojai užsimindavo, kad anuometinės valdžios nė piršto nepajudino, jog priimant sprendimus kuo mažiau nukentėtų paprasti rajono gyventojai.

„Širvintų krašto“ žiniomis, visai neseniai virš Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pakibo damoklo kardas. Rimtai svarstyta galimybė vos dešimtmetį suskaičiavusį teismą uždaryti, o jo paslaugas perkelti į kitus aplinkinių savivaldybių teismus. Nepatvirtintais duomenimis, kurie pasiekė redakcija, vieną teisėjų manyta iškelti į Ukmergę, kitus - į Vilniaus teismus. Naujas ir modernus pastatas Širvintose būtų užkonservuotas, galbūt parduodamas. Jei teisėjams būtų pasiūlytos kitos darbo vietos, tai kas lauktų kitų teismo tarnautojų, pagalbinių darbuotojų? Dauguma jų, galima numanyti, tiesiog prarastų darbą. Blogiausia tai, kad rajono gyventojams net dėl nedidelių formalumų tektų kreiptis į Ukmergės, Vilniaus, Trakų ar kitus teismus.

Po naujausios teismų reformos visuomenė nebeinformuojama apie konkrečių teismų darbo krūvį, tačiau bendrą tendenciją galima susidaryti iš ankstesniais metais pateiktų skaičių. Pavyzdžiui, 2015 metais tuometiniame Širvintų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta beveik 2 tūkst. bylų, iš jų 114 - baudžiamųjų, 1236 civilinės ir 608 administracinių teisės pažeidimų. Taip pat teismas išnagrinėjo 139 ikiteisminio tyrimo dokumentus, 1 prašymą dėl proceso atnaujinimo, 84 teikimus ir prašymus baudžiamųjų bylų vykdymo procese, 71 prašymą civilinių bylų vykdymo procese, 103 prašymus administracinių teisės pažeidimų bylų vykdymo procese. Per metus bendras bylų skaičius išaugo dešimtadaliu, o per dvejus metus - ketvirtadaliu. Neatmetama, kad augimo tendencija išliko ar šis skaičius stabilizavosi, juk daugelį formalumų galime išspręsti tik po konkrečių sprendimų teismuose.

Pagaliau, netgi bylų skaičius tėra tik eilutė statistikoje, juk dažnai bylai nagrinėti surengiami keli posėdžiai, tenka į juos atvykti nukentėjusiems, kaltinamiesiems, liudytojams, kitiems bylos dalyviams. Įsivaizduokite, kad keliolikai asmenų, tarp jų - liudijantiems tarnautojams, pareigūnams tektų du-tris kartus važinėti, sakykime, į Trakus. Juk tai ir našta biudžetui, kadangi kai kurių proceso dalyvių kelionių išlaidos gali būti kompensuojamos. Perkėlus bylas nagrinėti kitur, didės ten dirbančiųjų krūvis, teks mokėti didesnį atlygį, priimti naujų darbuotojų. Ar nenutiks, kad taupydami liksime prie to paties, o uždaromų teismų sąskaita busa kuriamos darbo vietos didmiesčiuose ir atskirtis tarp sostinės ir likusios Lietuvos dar labiau didės?

Jei tiesa, tai juokingiausia šioje situacijoje tai, kad planuojant, kur sutaupyti, tuo pačiu kalbėta apie milžiniškas investicijas į Šalčininkuose esančio teismo remontą ir pritaikymą regiono teismų archyvui.

Teismas išdygo po „kabinetinių mūšių“

Pasidomėjus, ar tokios žinios pasiekė Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienė, ši patvirtino, kad mūsų minimi faktai nėra laužti iš piršto ir buvo rimtai svarstomi. Nedaug trūko, jog Širvintose iš tiesų nebūtų likę teismo, dėl kurio darbo sąlygų pagerinimo nemažai pastangų anuomet dėjo ir ji pati, apie metus ėjusi Savivaldybės administracijos direktorės pareigas. Šiandien galima prisiminti, kad už tai, jog po daugelio metų Širvintose išdygo šiuolaikinis 1000 kvadratinių metrų administracinis pastatas, reikėtų padėkoti ir tuometiniam Seimo nariui, merės sutuoktiniui Jonui Pinskui. Nėra ko slėpti, daugelį dalykų mūsų šalyje vis dar tenka spręsti „kabinetiniuose mūšiuose“. Paskyrus teismo pastatui Širvintose sklypą ir suplanavus statybas, reikalai ėmė strigti. Tuometinis Seimo narys Jonas Pinskus ėmėsi iniciatyvos išreikalauti visus pinigus, numatytus tai statybai. Ne visi tada, o ir dabar žino, kad jau statant pastatą buvo „nurėžtas“ ketvirtis milijono litų - tuomet milžiniška suma. Dėl sumažinto biudžeto statybininkams neliko nieko kito, kaip nutolti nuo pirminio projekto. Tada Seimo narys į rajoną pakvietė teisingumo ministrą ir įtikino, kad šios lėšos rajonui labai svarbios.

Prieš vienuolika metų, rašydami apie Širvintų teismo įkurtuves naujajame pastate, citavome Jono Pinskaus žodžius, kad „šis naujasis pastatas yra pirmoji visuomeninės paskirties pastato statyba Širvintose po Nepriklausomybės atkūrimo - širvintiškiai labai pakiliai žvelgė į statybų kraną, mūsų mieste neregėtą jau daugelį metų. Galbūt tai bus pirmoji kregždutė, pirmasis stipresnis impulsas, priversiantis atsinaujinti Širvintas“. Politiko žodžiai pasitvirtino - rajono vairui vėl atsidūrus Živilės Pinskuvienės rankose, jau antrą kadenciją Širvintos šalyje pasižymi dideliais projektais ir smarkiai besikeičiančiu veidu. Reikia manyti, kad panašių statybų dar daugės, ir ne tik mieste, bet ir rajone.

Kai į merę su šia žinia apie planuojamą uždarymą kreipėsi teismo atstovas, imtasi žygių užkirsti tam kelią. Buvo parengtas ir išsiųstas raštas, kuriame išsakytas susirūpinimas dėl ketinimų. Netrukus į rajoną atvyko aukštas pareigas einantys Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos atstovai, kurie buvo supažindinti su čia esančiais teismo rūmais, jų galimybėmis. Argumentuota, kad teismas Širvintose privalo išlikti: būtų neūkiška užrakinti taip sunkiai pastatyto pastato duris ir, svarbiausia, žmonėms užkrauti didelių rūpesčių ginant savo interesus.

„Kalbėdama apie teismo ateitį, pareiškiau, kad netgi ketinimai dėl regiono archyvo gali būti pakreipti kita linkme. Ar verta investuoti šimtus tūkstančių eurų į patalpų pritaikymą, kai štai čia, pas mus, yra visos sąlygos tokiam archyvui įrengti. Galiu pasakyti, kad, susipažinę su galimybėmis, atstovai gerokai nustebo,“ - sakė Živilė Pinskuvienė.

Ministerija už tai, kad liktų Širvintų teismas

Kaip minėta, Širvintų rajono savivaldybė gegužės viduryje pateikė oficialų raštą, kuriame išdėstė savo pageidavimus ir paprašė atsakingai įvertinti, ar ketinimai dėl Širvintų teismo rūmų panaikinimo nepažeistų galiojančių teisės aktų ir skaudžiai neatsilieptų rajono gyventojams.

Savivaldybė „Širvintų kraštą“ informavo, kad buvo gautas Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pasirašytas atsakymas, kuriame padėkota už kreipimąsi dėl su efektyvia teismų veikla susijusių klausimų. Teisingumo ministerijoje buvo išnagrinėtas Širvintų savivaldybės raštas, kuriuo prašoma užtikrinti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai toliau veiktų toje pačioje vietoje ir teritorijoje.

Teisingumo ministerija pripažino, kad jos turimomis žiniomis Teisėjų taryba yra sudariusi darbo grupę, kuri vertina galimo apylinkių teismų optimizavimo perspektyvas.

„Jei būtų pateikti konkretūs teisės aktų projektai, kuriais būtų inicijuojama teismų sistemos reforma, Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į esamą situaciją, mano, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai neturi būti naikinami ir turėtų apimti tą pačią veiklos teritoriją, kuri yra nustatyta galiojančiame Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatyme - Širvintų rajono savivaldybės teritoriją,“ - teigiama ministro pasirašytame rašte. Jo kopijos pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybes kanceliarijai Teisėjų tarybai ir Nacionalinei teismų administracijai.

„Džiugu, jog bent šiuo momentu pavyko įrodyti, kad kažkur dėliojami planai Širvintų sąskaita priimti vieną ar kitą sumanymą, išspręsti vieną ar kitą jų „problemėlę“ gali būti pražūtingi ir neteisingi visam rajonui. Galiu atsakingai pareikšti, kad tuo neapsiribosime, stebėsime situaciją ir kovosime, kad rajono gyventojų interesai nebūtų pažeisti, o jei vis dėlto bus kokių nors sprendimų, jie turėtų būti ne tik ekonomiškai pagrįsti, bet ir kuo mažiau skausmingi mūsų rajono bendruomenei,“ - teigė rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Belieka konstatuoti: jei panašių veiksmų būtų sulaukta iš ankstesnių rajono vadovų, galimas dalykas, šiandien pas mus būtų daugiau, nei turime.

Gintaras Bielskis