Širvintų rajono savivaldybė mažųjų savivaldybių reitinge kilstelėjo į 15-16 vietą

Širvintos

llri.lt

Andželika BagočiūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau septintus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Širvintų rajono savivaldybė praėjusiais metais nukritusi iš 4-osios į 24-ąją vietą, šiemet kilstelėjo į 15-16 ąją vietą.

Mažųjų savivaldybių indekso geriausiųjų trejetukas pakito vienu nariu. Į Trečią vietą, išstūmusi Druskininkus, pateko Palanga, o į pirmąją vėl grįžo Klaipėdos rajonas, aplenkęs šiemet antroje vietoje likusį Kauno rajoną.

Reitingas rodo, kad „žiedinės” savivaldybės, supančios didžiuosius miestus, vis sėkmingiau išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus – čia aktyvesnė ekonomika, vis daugiau žmonių jas renkasi darbui ir gyvenimui.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai savivaldybėse pernai gerėjo. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Gyventojų mažėjo daugumoje savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui! Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?/…/Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – pranešime teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Savivaldybių indeksą 2016 rasite čia.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt