Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt
Praėjusį penktadienį Socialiniame tinkle „Facebook“ Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė paskelbė įrašą:
„SOS! Vienas po kito – Širvintų miesto Ramunių ir kitų gatvių gyventojų skambučiai, žinutės, raštai.
Žmonės prašo – apginkite, padėkite, nežinome, ką daryti.
O situacija tokia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vykdo patikrinimus.
Šaunu – tą ir turi daryti institucijos, kurioms tai pavesta. Tik štai Ramunių gatvės gyventojai niekaip nesupranta, kodėl 1989-1990 metais paskirti ir suformuoti jų žemės sklypai tik praėjus daugiau nei 30 metų staiga buvo patikrinti. O patikrinus nustatyta, jog kai kurių sklypų ribos pereina į valstybinę žemę. Nors ir ne po daug – 50-70 cm, bet ribos peržengtos.
Žmonės stebisi – per 30 metų iki pat šių dienų jie tvarkosi, šienauja, sodina ir prižiūri augalus, šluoja, valo sniegą. Be to, prieš gerą dešimtmetį vyko gatvės rekonstrukcija, tačiau jokio dialogo tuometinė valdžia su žmonėmis neturėjo.
Pasak gyventojų, rekonstruojant gatvę nei projektuotojams, nei rangovams klausimų dėl ribų nekilo ir apie jokius pažeidimus nebuvo kalbama…
Taigi, dabar situacija tokia:
Ramunių gatvės gyventojai sulaukia NŽT reikalavimų – kelias dešimtis centimetrų atitraukti tvoras, pašalinti medžius, krūmus bei kitus augalus iš valstybinės žemės. Grasinama nuobaudomis ir galbūt net teismais.
NŽT kreipiasi į Savivaldybę, kad Administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrius gali gyventojams išrašyti protokolus bei paskirti baudas,“ – rašo merė apie „žemgrobystę“ Širvintose ir pasakoja, kaip domėjosi šia situacija, ką išgirdo ir NŽT atstovo, prisimena daug triukšmo sukėlusį „Lelijos“ naudotą valstybinę žemę Širvintų centre ir reziumuoja:
„Taigi ir mūsų sprendimas: tikrai neseksiu R. Šimašiaus pavyzdžiu ir su grandininiu pjūklu tujų nepjausiu, tvarkingų, prižiūrėtų, genimų augalų neturės rauti ir Ramunių gatvės gyventojai. O Savivaldybė žmonėms, kurie patys gyvendami tvarkingai, savo darbu dešimtmečiais rūpinasi aplinka, BAUDŲ TIKRAI NEIŠRAŠINĖS“.
Sutikite, kai kalbama apie žemės sklypų už 1 Eur perleidimą įtakingo politiko šeimai, kai regioniniuose parkuose kuriasi ir kaip tik nori šeimininkauja verslo magnatai, kai valstybinė žemė užgrobiama dešimtimis arų, iš kažkur atsiradusi keliasdešimt centimetrų paklaida atrodo juokinga. Ir kodėl pradėti matuoti dar sovietmečiais suformuoti sklypai? Gal todėl, kad jie formuoti matuojant sprindžiais, „bezmėnais“ ar žingsniais, kaip kažkada Širvintose darė viena tuometinių valdančiųjų deleguota rajono rinkimų komisijos narė, o dabar su kosminėmis technologijomis išsiaiškinta, kad dėl to suklestėjo „žemgrobystė“. Gal jau laikas Ramunių gatvę pervadinti Žemgrobių? Juokas juokais, bet viename vidurio Lietuvos miestelyje gatvę, kurioje tuo metu gyveno kolūkio elitas, žmonės praminė Kapitalistų gatve. Įsivaizduojate, ir šiandien ji taip pravardžiuojama, nors nebegyvena toje gatvėje nei kolūkio pirmininkas, nei pavaduotojas, nei kiti specialistai.
Prie įrašo įtraukti komentarai signalizuoja, kad „žemgrobiai“ kratomi ir Statybininkų, Saulėtekio, Sodų ir kitose gatvėse, ne tik Širvintose, o visoje Lietuvoje. Kaip kitaip atitrauksi dėmesį nuo gerokai didesnių aferų ir vagysčių, nuo politikų daromų kvailysčių, jei ne pačiupus už rankos eilinį gyventoją, kuris dešimtmečius nei buvo matomas, nei kam nors rūpėjo.
Redakcija gavo širvintiškio Vytauto Apavičiaus komentarą dėl susidariusios situacijos.
Jei jau tikrinate – tai pirmiausia pradėkite nuo savęs
Pagyvenę žmonės, dažnai neturėdami ką veikti, pradeda rašyti prisiminimus. Nuo pat vaikystės rasdavau ką veikti, turiu kuo užsiimti ir dabar. Nesiruošiau nieko rašyti, bet tai padaryti paskatino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atliktas kontrolinis patikrinimas Širvintų r. Ramunių g. žemės sklypams, merės išsakyta pozicija, gyventojų komentarai.
Asmeniškai pažįstu skyriaus vadovą ir suprantu, kad jis kaip ir kiti vadovai nori, kad jo įstaiga dirbtu gerai. Nesiruošiu kritikuoti, mokyti, tik prašyčiau pažvelgti į save iš šalies, pasistengti suprasti tuos gyventojus, kuriuos tikrinote. Gerai pamąstyti, ar visi teisiniai aktai žemės atžvilgiu yra nepriekaištingi? Nesinori, bet tikriausiai reikia prisiminti, kad valstybę ir jos institucijas sukūrė žmogus. Gaunasi taip, kad jūs savo tarnybą iškeliate aukščiau visko, tampate valstybinės žemės šeimininkais. Matuojate, permatuojate, nustatote netikslumus, skiriate nuobaudas. Aiškinate, kad tai darote pagal įstatymus, kuriuose paprasti žmonės sunkiai orientuojasi. Tam, kad įstatymus suprasti, reikia kreiptis į teisininkus, o tai kainuoja pinigus, ir ne visi sau gali tai leisti. Deja, yra nerašyti įstatymai – tai dorovės, moralės principai ir normos, požiūris į blogį ir į gėrį. Iš jūsų darbuotojų paaiškinimų aš taip ir nesupratau, kaip galima būtų išeiti iš šios padėties. Pažeidimas užfiksuotas, išsipirkti galima, bet valstybinės žemės nėra ir t.t.
Visiškai kitaip į šią situaciją sureagavo Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė. Ji dar kartą aiškiai įrodė, kad jos mąstymas ir veiksmai yra strategiškai teisingi. Jos užimta ir išsakyta pozicija žmonėms suprantama ir aiški, taip patvirtina gyventojų išsakyti komentarai. Merė tikrai remiasi pagrindiniais dorovės ir moralės principais, bei normomis. Ji supranta, kad savivaldybei reikės papildomų lėšų, darbuotojų, technikos. Jei tuos darbus atliks „Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ darbuotojai, tai bus ir atitinkamas rezultatas. Įžeistam ir nubaustam Širvintų miesto gyventojui už jo ilgametį darbą, išlaidas, nebus prasmės toliau rūpintis šaligatvių pakraščiais.
Ramunių gatvėje gyvena naujos šeimos, apie sklypų pažeidimus nieko nežinojo. Dabar reikia perkelti tvoras, tam reikalingos lėšos. Jie neprašė socialinio būsto iš valstybės, sodybas įsigijo nuosavomis lėšomis, gerbūvį kuriasi patys. Taip štai kaip mes remiame jaunas šeimas, sudarydami papildomas kliūtis. Todėl dauguma jaunimo spjauna į viską ir išvyksta iš tėvynės, taip mes savo krašto patriotų neišugdysime. Kabaldos, Širvintų kaimai pasikeitė neatpažįstamai. Ten, kur mano vaikystės laikais buvo tušti laukai ir balos, dabar gražūs pastatai, asfaltuotos gatvės, sporto aikštelės, statomi nauji ir rekonstruojami seni pastatai. Jauni žmonės gražiai tvarkosi savo sodybose. Tvoros įvairios – senesnės, naujoviškesnės, tvarkingos, mažiau tvarkingos panašiai kaip ir Ramunių gatvėje. Manau, kad patikrinus mūsų Širvintų visą miestą, rastume daug pažeidimų.
Lietuva buvo ir yra žemės ūkio kraštas, lietuviai labai jautriai reaguoja į viską kas susiję su žeme, ginčai vykdavo tarp tėvo ir sūnaus, dėl vagos susiginčydavo broliai. Todėl neerzinkime žmonių smulkmenomis. Daug Lietuvoje kalbama apie demokratiją ir teisingumą, tai ir pasverkime pažeidimus su žmonių atliktais gerais darbais, ir tik po to priimkime sprendimus. Skirkime sąmoningus pažeidimus nuo piktybinių pažeidimų, tuomet ir bauskime.
Manau, kad visos įstaigos ir institucijos turi ginti žmonių interesus, reaguoti į žmonių prašymus, bendradarbiauti, ieškoti teisingų sprendimų, o ne rūpintis vien savo įstaigos įvaizdžiu. Visi Širvintų r. žmonės nori gyventi gerai, tad nebūkime gudresni vieni už kitus. Jei jau tikrinate – tai pirmiausia pradėkite nuo savęs, nuo visos Lietuvos Respublikos žemėtvarkininkų.
Vytautas Apavičius