Simona Šakinytė: „Šuo yra dovana“

Į gatvę išmetamų ar į prieglaudas atiduodamų gyvūnų skaičius Lietuvoje vis dar išlieka didelis. Prieglaudose dirbantys savanoriai sako, kad žmonės kartu su gyvūnu atsisako ištikimo draugo, o kartais – ir jo neatrastų talentų. Į prieglaudas patenka šunys, kurie gali būti ir terapeutais, ir pareigūnais. „Šuo yra dovana“, – įsitikinusi gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ siela Simona Šakinytė.

Švelnūs ir šiurkščiaplaukiai, dideli ir maži, triukšmingi ir tylūs, besiglaustantys ir išdidūs, miauksintys ir amsintys, patyrę žmogaus išdavystę, bet vis dar ištikimai mylintys žmones visa širdimi – prieglaudų gyventojais tapę keturkojai su viltimi laukia naujo savo gyvenimo žmogaus. Dvi pagrindinės gyvūnų atsisakymo priežastys – emigracija ir vaiko gimimas.

„Gyvūnui yra nesuprantama – jis mylimas be proto, bet staiga tampa nebereikalingas. Nepateisinu tokio elgesio. Yra nuostabiausia, kai šuo visur lydi žmogų. Žmonės žavisi Lese, komisaru Reksu. Bet jais negimstama – jais tampama. Todėl mes savo prieglaudoje su šunimis labai daug dirbame. Mūsų šunys išsilaksto, yra matę jūrą, eina į kavines...“ – pasakojo S. Šakinytė.

Vis dėlto, pasak jos, džiugina daugybė laimingų istorijų, kai palikti, užmiršti, net mirčiai pasmerkti gyvūnai suranda naujus namus ir juos mylinčius žmones.

Išvykę uždarbiauti žmonės sodininkų bendrijoje vieną šunį paliko uždarytą namuose tiesiog numirti, o kitus du paleido laisvai bėgioti. Šunys visus metus lauke išbuvo vieni, badavo, atprato nuo žmogaus, veisėsi. Po metų kaimynai apie gyvūnus pranešė tarnyboms. Mažąjį šuniuką Nindzę pamatė ir pasiėmė suomiai entuziastai, kurie dirba su problemų turinčiais šunimis. O Nindzės mamai Natai, gyvenančiai Lietuvoje, gaminamas europasas ir ji kartu su šeimininke taip pat keliaus po Europą.

Nesutrukdė net alergija

Nidą ir Rusnę – maitinančią kalę, pririštą prie medžio, su šunyčiu – žmonės atsitiktinai rado miške. Nežinia, kiek laiko miške praleidusius, perkarusius šunis priglaudė nuostabūs žmonės iš Kalotės. Įdomiausia, kad abu tie žmonės yra alergiški šunims, tačiau jie surado būdų, kaip sugyventi.

Ieškoti buto – su nuotrauka

Kembridže gyvūnų elgseną studijuojanti mergina prieglaudoje susižavėjo kalyte, bet universiteto bendrabutyje gyvūnai nepriimami, o išsinuomoti būstą su augintiniu labai sunku. Mergina, dar neturėdama šuns, rodė butų nuomotojams nuotraukas, aiškino, kad šuniukas bus tvarkingas, nepadarys žalos, ir klausė, ar ją priims su augintiniu. Gavusi patikinimą, kad galės laikyti šuniuką, išsivežė jį kartu.

Visur kartu

Į prieglaudą iš Kaliningrado buvo atvežti du dideli šunys, kurie gyveno gatvėje, nemokėjo vaikščioti su pavadžiu. Į „Linksmąsias pėdutes“ atvyko savanoris švedas, kuriam Klaipėda, kaip jis teigia, yra pats nuostabiausias miestas. Savanoriaudamas prieglaudoje jis susižavėjo vienu iš šių šunų. Su keturkoju jis kartu vaikščiojo po miestą, mokė važiuoti mašinoje. Net specialiai nuomojosi automobilį, kad pavežiotų šunį ir pratintų prie važiavimo. Naujasis šeimininkas dabar visur su šunimi eina kartu – ir į darbą vedasi, ir į Švediją kartu keliauja.

Šunys terapeutai

Prieglaudos istorijoje yra keletas atvejų, kai išryškėjo išskirtiniai keturkojų talentai. Pavyzdžiui, gebėjimas dirbti terapeutais. Kaniterapija yra procesas, kai šunys padeda žmonėms gerinti fizinę, emocinę sveikatą, pagerinti pažintinius ir socialinius įgūdžius.

Vienas iš dabar „dirbančių“ terapinių šunų, Nordas, šeimininkams emigravus buvo tiesiog paliktas bute, apie jį prieglaudai pranešė kaimynai. Kitas terapeutas, Dūda, gyveno šeimoje, kuriai susilaukus vaikų pasikeitė prioritetai, ėmė erzinti šuns plaukai ir dėl to keturkojo buvo atsisakyta.

Prieglaudoje buvo atkreiptas dėmesys į šių šunų charakterį – ne kiekvienas šuo gali būti terapeutu. Jis turi būti visiškai ramus, nerodyti jokios agresijos, nereaguoti į netikėtus garsus, būti kantrus, taip pat reikia, kad mėgtų svetimų žmonių prisilietimus.

„Į terapiją ateina žmonės, kurie turi įvairių baimių, tad šuo negali įvaryti dar daugiau baimės. Tai gana sunkus darbas. Kai kurie sako, kad tik veisliniai šunys gali tai daryti, bet iš praktikos tuo abejoju. Kai kurios veislės tam tinka, bet daug kas priklauso ir nuo šuns charakterio“, – pasakojo S. Šakinytė.

Akitą grąžino į prieglaudą, kai ji susilaukė šuniukų. Abi mažosios kalytės, Amazonė ir Argo, prieglaudoje susirgo parvo virusu ir Argo neišgyveno. Išsikapsčiusi Amazonė rado šeimininkę, bet po kelių mėnesių šunytė vėl sugrįžo į prieglaudą. Po kurio laiko psichologiją studijuojanti mergina, besidominti kaniterapija, paprašė išbandyti Amazonę, ar ji tinka terapijai. Rezultatai buvo puikūs ir dabar Amazonė dirba terapeuto darbą Kaune.

Gaudo pažeidėjus

Gal bus sunku patikėti, bet vienas buvusių prieglaudos gyventojų, Grikis, tapo tikru pareigūnu. Į belgų aviganį panašus šuniukas patraukė pasieniečių dėmesį. Dviejų mėnesių Grikį testavę pareigūnai nusprendė, kad jis tiktų tarnybai, ir jį priglaudė. Sulaukęs vienerių, šuo laikė egzaminą. Jo šeimininkas prieglaudai pranešė, kad Grikis pasižymi ypač ryškiomis savybėmis, reikalingomis dirbti pasienyje. Dabar jis gaudo bėglius ir nusikaltėlius.

„Didžiuojuosi savo mišrūnais“

S. Šakinytė stebisi, kodėl žmonės visada nori tik veislinių šunų – prieglaudos mišrūnų istorijos įrodo, kad nuoširdžiam draugui, terapeutui ar net tarnybiniam šuniui kilmės dokumentai tikrai nėra būtini. Žinoma, ne kiekvienas šuo turi ypatingų gebėjimų, bet kiekvienas tikrai pasižymi begaline meile savo žmogui.

„Man nėra gėda, kad mano šuo neveislinis. Šuo yra dovana savaime ir aš su pasididžiavimu sakau, kad mano šunys mišrūnai. Šuniui nereikia labai daug vietos, labai daug maisto, jam svarbiausia būti kartu su savo žmogumi. Šuns negalima palikti vieno lauke lyg kokio daikto. Šunys nėra signalizacija ar sargai – jie gali daryti kur kas daugiau.

Mano prieglaudos šunys yra princai karaliai, jie nesutinka gyventi gyvenimo prie būdos“, – šypsojosi S. Šakinytė, patikinusi, kad kiekvieną šunį stengiamasi išleisti į tokius namus, kuriuose keturkojis tampa lygiaverčiu šeimos nariu.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.