Šilutės rajono savivaldybės ugdymo įstaigose – narkotinių medžiagų pėdsakų patikrinimai

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras gegužės 30–birželio 6 ir rugsėjo 25–28 dienomis Šilutės rajono savivaldybės 19-oje mokyklų atliko narkotinių medžiagų pėdsakų patikrinimus. Tyrimai buvo atliekami mokyklose, vykdančiose bendrojo lavinimo ugdymą, ir neformaliojo švietimo įstaigose – sporto ir meno mokyklose.

Tyrimai buvo atliekami, naudojant vienkartinius narkotinių medžiagų aptikimo testus „iDenta“, kuriais aplinkoje galima aptikti heroiną, amfetaminą, metamfetaminą, ekstazį, ketaminą, metadoną, PCP, PMA, DMT, kitus sintetinės kilmės (iš viso 21 narkotinę medžiagą) ir augalinės kilmės narkotikus – marihuaną, hašišą.

Tyrimų eigą stebėjo mokymo įstaigų atstovai. Mėginiai buvo paimami nuo vaikinų ir merginų tualetų rankenų, palangių, šviesos jungiklių, pirmo aukšto koridorių turėklų ir palangių, rūbinių ir kitų vietų, kur dažniausiai susirenka mokiniai. Kai tiriama aplinka, o ne patys mokiniai, tokie tyrimai gali parodyti, kad tam tikroje aplinkoje yra narkotinių medžiagų pėdsakų, bet tai dar nereiškia, jog mokiniai vartoja narkotines medžiagos mokymo įstaigos patalpose. Ugdymo įstaigose iš viso buvo atlikti 507 narkotinių medžiagų testai.

Tiek pavasarį, tiek rudenį sintetinių narkotinių medžiagų pėdsakų – kokaino arba kreko – buvo rasta 11-oje, nebuvo rasta 8-iose švietimo įstaigose. Rudens tyrimo rezultatai parodė, kad šių medžiagų aptikimo rezultatai išlieka tokie patys, bet jau kitose ugdymo įstaigose. Pavasarį marihuanos arba hašišo pėdsakų buvo rasta 2 švietimo įstaigose, rudenį nebuvo rasta.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, plinta elektroninių cigarečių rūkymas, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, piktnaudžiavimas jomis. Psichiką veikiančių (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginamųjų) medžiagų vartojimas trikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę, kurios gydymas yra sunkus ir ne visada efektyvus. Tačiau kuo skiriasi tradiciniai ir nauji (elektroniniai) tabako gaminiai?

Tradiciniai tabako gaminiai: dega chemikaluose mirkyti džiovinti ir smulkinti tabako lapai, žmogus įkvepia jų dūmus.

Nauji elektroniniai gaminiai: kaitinamas tabakas arba skystis, susidaro aerozolis, kurį žmogus įkvepia.

Elektroninė cigaretė: būdas perduoti į organizmą bet kokią medžiagą, priklausomai nuo to, kuo ji užpildoma. Elektroninė cigaretė gali būti užpildyta vaistais, vitaminais, narkotinėmis medžiagomis. Elektroninių cigarečių vartotojai gali patys bandyti pakeisti šio skysčio sudėtį ar mėginti jį pasigaminti.  ​Taip pat svarbu paminėti, kad asmenys, rūkydami elektronines cigaretes, gali patys to nežinodami vartoti narkotinių medžiagų mišinius. Naudodami elektronines cigaretes jaunuoliai rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe.​ Su aerozoliu į organizmą patenka toksiškos medžiagos. ​

Naujosios psichoaktyvios medžiagos (toliau – NPS) dažniausiai įsigyjamos internetu ir parduodamos kaip maisto papildai, vaistai, buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams, augalų trąšos  ar teisėtos prekės, tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti. ​ Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, suktinės, žoliniai  mišiniai, milteliai, druskos ir pan. Rinkoje pasirodo  ir neįprastos  formos NPS,  pavyzdžiui,  nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. ​ Vartojant nežinomas medžiagas ir nežinomais kiekiais, galimi rimti sveikatos sutrikimai (širdies ritmo, kvėpavimo, haliucinacijos,  traukuliai ir kt.), perdozavimas ar net mirtis.​

Lietuvoje taip pat plinta sintetiniai narkotikai, tokie kaip amfetaminas ir metamfetaminas, ekstazis.​ Jie dažniausiai vartojami savaitgalio pramogų metu, su  draugais namuose, lankantis naktiniuose klubuose,  baruose, kitose jaunimo pasilinksminimo vietose.  ​Sintetiniai narkotikai stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Jų pavartojęs žmogus gali elgtis labai aktyviai ir nepavargdamas šokti valandų valandas.​ Fiziniai apsvaigimo nuo sintetinių narkotikų požymiai yra šie: išsiplėtę akių vyzdžiai, patankėjęs, nereguliarus pulsas, aukšta kūno temperatūra ir prakaitavimas, išdžiūvusi burna, konvulsijos ir epilepsijos priepuoliai (perdozavus), drebulys, raumenų trūkčiojimas, iškreipta veido mimika, negalėjimas ramiai išbūti vienoje vietoje.  ​Paprastai apsvaigimo nuo sintetinių narkotikų požymiai tėvų yra sunkiai užfiksuojami, nes tęsiasi vos kelias valandas. Vartojant sintetinius narkotikus, ilgainiui atsiranda didelis nuovargis, nervingumas, irzlumas, nepastovus minčių srautas, nenuosekli kalbėsena, nerimas ir panika.​

Pabandyti kito narkotiko – kanapių – skatina plačiai tarp jaunų žmonių paplitęs klaidingas mitas, kad „kanapės – lengvas narkotikas“.  Iš tiesų kanapės stipriai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, tad jį vartojantys žmonės gali elgtis labai aktyviai. ​

Asmuo, pavartojęs ekstazio, tampa daug  emocingesnis, jaučia stiprų norą bendrauti, ilgai ir intensyviai šokti.​ Vartojant šį narkotiką  padidėja perkaitimo ir dehidratacijos tikimybė.  ​Ekstazio vartojimas gali sukelti kepenų, inkstų ir širdies ligas. ​Vartojant reguliariai gali pasireikšti nerimas, panikos priepuoliai, paranoja, išsivystyti depresija ir asmenybės pasikeitimai.​

Metamfetaminas​ – stipresnį poveikį turinti  amfetamino atmaina. Tikimybė, kad pirmą kartą jo pavartojęs žmogus taps priklausomas, iš visų narkotinių medžiagų didžiausia. ​ Metamfetaminas nualina žmogaus organizmą, žmogus  praranda apetitą, jį kankina nemiga, išsivysto psichozė. ​Apsvaigę nuo metamfetamino asmenys gali tapti itin agresyvūs ir pavojingi aplinkiniams. Su šio narkotiko vartojimu yra siejama nemažai žmogžudysčių ir savižudybių.​

Vartojant kokainą euforija apima jau po kelių minučių, todėl kokainu gundomi net paaugliai  (ypač turtingų tėvų atžalos, nes toks pomėgis svaigintis nėra pigus).  Po pirmos dozės „palaima“ trunka apie 20–30 min. Įkvėpus net ir nedaug kokaino, suaktyvėja žmogaus elgesys, judesiai tampa koordinuotesni. Padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra ir kraujo spaudimas. ​Pasibaigus narkotiko poveikiui žmogus jaučiasi labai pavargęs, prislėgtas. Norėdamas nugalėti blogą nuotaiką, jis turi didinti kokaino dozę. Gali kamuoti drebulys, nevalingi judesiai, apimti nerimas, depresija, kankinti galvos skausmai. Perdozavus sutrinka psichika, žmogų kankina persekiojimo manija, gali sustoti širdis, prasidėti konvulsijos ar kvėpavimo takų paralyžius.​

Paaugliams sunkiau nei suaugusiesiems (ypač jei auga nepalankioje aplinkoje ir mato suaugusiųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimą) pasakyti, kad jiems reikia pagalbos.​ Labai svarbu apsaugoti moksleivius nuo psichinę sveikatą veikiančių medžiagų vartojimo. Efektyvus pirminės prevencijos būdas – suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveiko gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų paaugliui, jaunuoliui priimti teisingus sprendimus ir suvokti, kad tiek fizinė, tiek psichinė priklausomybės, kurias ypač sunku pagydyti, griauna žmonių gyvenimus. Įgyvendinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ugdymo įstaigose, svarbu į prevencinę veiklą kiek įmanoma daugiau įtraukti vaikų tėvus – organizuoti tėvų švietimą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos klausimais, skatinti dalyvauti prevencinėje ugdymo įstaigos veikloje. ​ Tėvai apie tabako, alkoholio, narkotikų vartojimo paplitimą ir šio vartojimo pasekmes turi žinoti dar iki tol, kol jų vaikai  nepradėjo šių medžiagų vartoti.  Labai svarbūs apsauginiai veiksniai:

stiprūs tėvų ir vaikų emociniai ryšiai;​

gebėjimas tinkamai spręsti problemas ir konfliktus  šeimoje;​

tėvai, skiriantys daug dėmesio, bendraujantys ir prižiūrintys savo vaikus;​

neigiamo vaikų požiūrio į psichoaktyvių medžiagų vartojimą formavimas;​

sveiko gyvenimo būdo skatinimas šeimoje;​

pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis;​

teigiamos tėvų nuostatos ir asmeninis blaivaus laisvalaikio praleidimo kultūros  pavyzdys.​