Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: AAD inf.
Dar gyvybingas žuvis aplinkosaugininkai paleido į tą patį vandens telkinį, bet žala (už neteisėtai sugautą vieną karšį – 100 eurų) skaičiuojama nepriklausomai nuo jų gyvybingumo.
Du asmenys draudžiamu laikotarpiu sugavo po du karšius, todėl abu turės atlyginti po 200 eurų už žuvų ištekliams padarytą žalą. Kiti du pažeidėjai sugavo po penkis karšius – kiekvienam apskaičiuota 500 eurų žuvų ištekliams padaryta žala.
Taip pat iš visų paimti žvejybos įrankiai ir paskirtos baudos nuo 120 iki 300 eurų.
„Draudžiamuoju laikotarpiu karšiai labai kimba ir, netaikant šių draudimų, tikėtina, kad žvejai šią žuvų rūšį intensyviai gaudytų. Draudimai ir ribojimai reikalingi tam, kad žuvys galėtų sėkmingai išneršti“, – sako Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnas Audrius Jonaitis.
Jo teigimu, į Nemuno deltą atplaukia neršti didžioji dalis Kuršių marių karšių populiacijos, todėl apsauga neršto metu labai svarbi. Be to, Kuršių mariose karšių žvejybos ribojimai neršto metu taikomi ir verslinei žvejybai. Draudimo laikotarpiu sugauti gyvybingi karšiai turi būti išleidžiami atgal į vandenį telkinį.