Šilutė – geriausių savivaldybių dešimtuke

Šilutė

„Vakarų ekspreso“ nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

61083

Vakar paskelbtas jau 8-asis „Savivaldybių indeksas“, vienas iš detaliausių tyrimų savivaldybių lygmeniu Lietuvoje, kurį kasmet paruošia Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Šilutės rajono savivaldybei skirtos 6-8 vietos mažųjų savivaldybių indekse (61 balas iš 100).

Šias vietas Šilutės r. savivaldybė dalijasi su Radviliškio ir Vilniaus r. savivaldybėmis. Aukštesni nei vidurkis* rezultatai užfiksuoti „Komunalinio ūkio“, „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Investicijų ir plėtros“, „Mokesčių“, „Turto valdymo“ ir „Administracijos“ srityse, tačiau „Biudžeto“, „Švietimo“ ir „Transporto“ sritys surinko palyginti mažai balų.

Geri rodikliai fiksuoti „Administracijos“ srityje. Nors 2017 m. Šilutės r. administracijos darbuotojų skaičius tūkstančiui gyventojų (7,45) buvo mažesnis nei vidurkis* (7,6), tai nesutrukdė visus gyventojų prašymus išnagrinėti laiku. „Komunalinių paslaugų“ srityje šilumos kaina gyventojams sumažėjo nuo 4,91 ct/kWh 2016 m. iki 4,7 ct/kWh 2017 m., kai vidurkis* siekė 6,33 ct/kWh.

Daugiabučių administravimo, buitinių atliekų surinkimo srityse buvo sudarytos sąlygos konkurencijai, veikė privatūs paslaugų tiekėjai. „Mokesčių“ srityje pagirtina tai, kad 2017 m. Šilutėje galiojo mažiausias pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – 0,3 proc., lyginant su 0,7 proc. vidutiniu* tarifu. Be to, vidutinė verslo liudijimų kaina tais pačiais metais buvo perpus mažesnė (60 eurų) nei vidutinė* (115 eurų).

„Švietimo“ srityje rūpestį kelia tai, kad savivaldybės skiriamų aplinkos išlaikymo lėšų santykis su mokinio krepšelio lėšomis buvo didesnis nei vidutinis* – tai rodo, kad daugiau švietimui skirtų pinigų panaudota infrastruktūros išlaikymui, o ne ugdymui. Tai atsipindi ir prastesniuose nei vidurkis valstybinių brandos egzaminų rezultatuose.

„Biudžeto“ srityje prasčiau įvertinta tai, kad biudžeto skola buvo didesnė nei vidutinė* – 48,5 proc. lyginant su 32 proc. vidurkiu. Pastaraisiais metais taip pat sumažėjo vienam gyventojui tenkančių investicijų kiekis (tiesioginių užsienio nuo 981 iki 893 eurų, o investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą – nuo 1154 iki 744 eurų).

be-pavadinimo.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt