Signatarų namai Lietuvos šimtmetį pasitinka atnaujinta ekspozicija

Vilnius

Iš kairės: rašytojas Stasys Lipskis, straipsnio autorė ir istorikas, enciklopedistas dr. Vytautas Matulevičius prie eksponuojamo Vasario 16-osios Akto. Jono Česnavičiaus nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

29112

Dar prieš sausio 21-ąją, kuomet Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje - Signatarų namuose – visuomenei buvo pristatytas profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo originalas, surašytas lietuvių ir vokiečių kalbomis, Signatarų namai atnaujino veikiančią ekspoziciją ir kasdien sulaukia lankytojų antplūdžio.

Foto galerija:

Pasak šių namų direktorės Meilutės Peikštenienės, savaitgaliais būna net iki tūkstančio lankytojų. Ateina ir solidaus amžiaus šeimos su vaikaičiais, mokiniai, mokytojai, kuriems svarbi Lietuvos istorija, taip pat netrūksta Lietuvos istorija susidomėjusių užsieniečių dėmesio.

Iki šiol Nepriklausomybės Aktas labiausiai buvo žinomas iš “Lietuvos aido” 1918 m. vasario 19 dienos numerio, kuriame jis buvo visas paskelbtas. Lietuvių patriotų dėka, dalis tiražo, spausdinto lietuvio M. Kuktos spaustuvėje, buvo nuslėpta nuo vokiečių cenzorių, atėjusių konfiskuoti šį laikraščio numerį, ir slapta išplatinta. Taip ši žinia paplito po pasaulį.

Man, “Lietuvos aide” dirbančiai žurnalistei, ypač malonu žinoti, kad tuo metu “Lietuvos aidą” redagavo, jame dirbo Nepriklausomybės Akto signatarai.

Dabar profesoriaus L. Mažylio surastas Vasario 16-osios Akto originalas pristatomas kambaryje, kuriame dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną. Dokumentas apsaugotas specialiai pagamintoje vitrinoje su tam tikru mikroklimatu.

Nepriklausomybės Aktas yra ekspozicijos "Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai" dalis. Šį dokumentą Signatarų namuose bus galima pamatyti iki lapkričio vidurio, vėliau jis bus saugomas archyve iki kitų metų sausio.

Suprantama, šiuo Nepriklausomybės Aktu domėjosi žurnalistai, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) nariai. Direktorės M.Peikštenienės iniciatyva buvo pristatyta atnaujinta ekspozicija, kurioje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo.

Muziejaus eksponatai akivaizdžiai parodo, kaip to meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija. Tautos politinė sąmonė brendo ne tik kultūrinėse, labdaros, švietimo draugijose, bet ir inteligentų namuose, rašant mokslinius ir publicistinius straipsnius, redaguojant leidinius, diskutuojant, kuriant. Lankytojai galės pamatyti 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Renginių afišos primena, kad tuomet noriai rinktasi į spektaklius, koncertus, šventinius vakarus, kursus. Apie tai žurnalistams pasakojo hum. m. dr. istorikas Valdas Selenis.

Ekspozicijoje pristatoma įdomi ir mažai tyrinėta išeivijos lietuvių organizacijų medžiaga rodo, jog jų finansinė ir politinė parama turėjo didžiulę svarbą valstybingumo atkūrimo procesui.

Signatarų namų direktorės Meilutės Peikštenienės iniciatyva surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistai Domijonas Šniukas, Algimantas Matulevičius, Vytautas Žeimantas, Regimuntas Romualdas Mockus, kiti kolegos pateikė nemažą pluoštą klausimų. Žurnalistus domino muziejaus atsiradimo istorija, augimo perspektyvos, naujų eksponatų paieška, vykdomi moksliniai tyrimai, aktyvėjantys ryšiai su visuomene, ypač jaunimu.

Už išsamią informaciją M.Peikštenienei padėkota ne tik žurnalistiniu Ačiū, bet ir kolegos Zino Kazėno savos kūrybos medalionu.

Aplankyti Signatarų namus ir susipažinti su ekspozicija prasminga ne tik Lietuvai minint šimtmečio sukaktį, bet iki pat lapkričio vidurio, kuomet Signatarų namai bus uždaryti rekonstrukcijai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt