Siekiama išsaugoti autentiką tvarkant Lietuvos laisvės sąjūdžio lyderio generolo J. Žemaičio-Vytauto vadavietę

Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus iniciatyva surengtame pasitarime išsamiai diskutuota apie Šimkaičių girioje esančio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, generolo Jono Žemaičio-Vytauto vyriausiosios vadavietės sutvarkymo koncepciją.

Anot Savivaldybės atstovės Linos Lukošiūtės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono, Valstybinių miškų urėdijos, kitų įstaigų atstovai, architektai ir ekspertai išsakė savo mintis ir idėjas dėl vadavietės tvarkymo bei jos panaudojimo patriotinio turizmo skatinimui.

Šiuo metu vadavietės priežiūra patikėjimo teise perduota Eržvilko kultūros centrui. Prie šios vadavietės vyksta renginiai, įvairių sukakčių minėjimai pritraukiantys daug žmonių, todėl išsaugojant autentiką, reikia sutvarkyti aplink vadavietę esančią infrastruktūrą: įrengti nuorodas nuo pagrindinių kelių, informacinius stendus, suoliukus.

„Pagalvokime, ką šiandien galėtume padaryti, kad šis istoriškai svarbus, autentiškas, mažiausiai žmonių paliestas objektas taptų prieinamas, patrauklus ir įdomus, nes tokia slėptuvė kaip generolo Jono Žemaičio vadavietė gali tarnauti kaip edukacinė ir pažintinė priemonė partizaninio karo istorija besidomintiems Jurbarko krašto ir Lietuvos gyventojams, o ypač - jaunimui. Kuo autentiškiau šią istoriją atkursime, tuo šis objektas taps vertingesnis“, - kalbėjo Jurbarko rajono meras S. Mockevičius.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė pabrėžė, kad vieta, kurią siekiama išsaugoti ateities kartoms, išties unikali.

„Nuvykę joje sutikome Raseinių krašto muziejaus atstovus, garsius istorikus, kurie filmavo vaizdus virtualios realybės akiniams. Turėjome progą su jais keliomis mintimis pasidalinti. Man labiausiai užkliuvo tai, kad važiuojant keliu Kaunas-Jurbarkas nėra jokios nuorodos į šią vadavietę. Kalbant apie patį privažiavimą prie vadavietės, nuorodų kaip ir užtenka, rasti nėra sudėtinga. Didžiausia problema - jos prieigos, kurias reikia praplėsti. Svarbu, kad būtų patogu apsisukti ne tik lengvajam automobiliui, bet ir autobusui“, - mintimis dalinosi R. Duobaitė-Bumbulienė. Kaip gerą pavyzdį ji pateikė Daugėliškių miško bunkerio pažintinį taką, kuris supažindina lankytojus su Lietuvos partizanų gyvenimu ir svarbiausiais įvykiais Daugėliškių miške. Puikiai paruoštuose stenduose galima sužinoti daugybę svarbių istorijų ir partizanų gyvenimo detalių.

Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidento Vismanto Genio teigimu, toks pažintinis takas galėtų sujungti ir kitus autentiškus, istoriškai svarbius partizanų bunkerius, esančius Šimkaičių ir Pavidaujo miškuose.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio vadovo Gintaro Červoko, galimybė Šimkaičių girioje įrengti pažintinį taką tikrai yra, tačiau šiam tikslui pasiekti pirmiausia reikėtų koreguoti miškotvarkos projektą. Automobilių stovėjimo aikštelę būtų galima įrengti laukuose, šalia miško. Viską įrengti reikėtų kuo natūraliau, nes tokių autentiškų vietų nedaug yra likę.

Architekto Aido Bumbulio nuomone, automobilių stovėjimo aikštelę taip pat reikėtų formuoti laukuose, nelendant į mišką ir nekertant medžių. Einant mišku link vadavietės A. Bumbulis siūlo įrengti pakeltą taką, siekiant nieko nesugadinti ir neišrausti. Tai galėtų būti pažintinis takas su tam tikrais interaktyviais elementais lankytojams, ypač jaunimui, kuris į mobiliuosius telefonus galėtų atsisiųsti specialią programėlę apie šios vietos istoriją. Tiesiog šioje miško vietoje reikėtų stipresnio interneto ryšio. Architekto teigimu, galima pasikviesti ir specialistus, kurie čia atliktų tam tikrus žvalgybinius tyrimus. Galbūt jie rastų kažkokių išlikusių daiktų, kuriuos būtų galima nufotografuoti ir sukelti į šią programėlę. „Pirmiausia vadavietėje reikėtų įrengti drenažą, nes laikui bėgant mediena natūraliai supus, ir vėl reikės ją tvarkyti iš naujo“, - pastebėjo architektas.

„Artimiausiu metu kreipsimės į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją ir informuosime ją apie idėją Šimkaičių girioje įrengti pažintinį/istorinį taką. Pasiteirausime ir apie galimybes bei tolesnius veiksmus šio tako techninio projekto parengimui“, - susitikimo pabaigoje informavo Jurbarko rajono savivaldybės meras S. Mockevičius. Anot jo, apie šią idėją bus informuotos ir kitos institucijos.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 110 metų, kai gimė su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai ėjęs Respublikos prezidento pareigas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas ir 70 metų nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos pasirašymo, nusprendė paskelbti 2019-uosius Jono Žemaičio-Vytauto metais.

ELTA