Siekia keisti požiūrį į šeimos gydytojus

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

2638

Siekiama keisti stereotipą, kad šeimos gydytojas tėra tarpininkas, kurio pagrindinė užduotis - nusiųsti pas specialistą. Keičiant finansavimo už suteiktas paslaugas sistemą, norima sudaryti sąlygas šeimos gydytojui su komanda spręsti 80 proc. pacientų sveikatos problemų.

„Šiandien visuomenėje yra šiek tiek neteisingas požiūris apie šeimos gydytoją, dažnai jis suprantamas, kaip tarpininkas, kad įteiktų siuntimą pas specialistus. Tikslas yra toks, kad maksimalus kiekis sveikatos problemų būtų sprendžiamas pirminiu lygiu“, - sakė laikinasis Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Aurimas Baliukevičius, kurio teigimu tam numatytos tiek finansinės, tiek visuomenės švietimo priemonės.

Specialistai pastebi, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau kreipiasi į savo šeimos gydytojus. Pernai apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 11,6 mln. - tai 300 tūkst. apsilankymų daugiau nei 2015 metais. Vidutiniškai per metus Lietuvos gyventojas apsilanko pirminės priežiūros įstaigoje daugiau nei penkis kartus. Pas gydytojus pirminei priežiūrai bent kartą per metus apsilanko 73 proc. suaugusiųjų ir 93 proc. vaikų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius besikreipiančiųjų skaičiaus augimą aiškino pasitikėjimo šeimos gydytoju augimu bei didėjančių profilaktinių programų skaičiumi.

„Didėja pasitikėjimas šeimos gydytoju ir žmonės nebeieško apylankų ar gerų pažįstamų ir labiau pasitiki šeimos gydytoju, užsirašo ir lankosi daugiau pas jį. Antras dalykas - tai, kad kasmet daugėja profilaktinių arba skatinamųjų paslaugų skaičius, kuris lemia dažnėjančius pacientų apsilankymų skaičius nebūtinai dėl ligos, bet dėl sveikatos patikrų“, - sakė L. Valius.

LSMU mokslininkas teigė, kad labiausiai savo kompetencijų neišnaudoja didelėse poliklinikose, antrinio lygio specialistų apsuptyje, dirbantys šeimos gydytojai, tai būdinga didelėms Vilniaus, ir iš dalies Kauno poliklinikoms.

„Viena - galbūt lengviau yra deleguoti kokią nors problemą šalia ar kitame aukšte sėdinčiam chirurgui ar LOR'istui, negu užsiimti pačiam tą daryti. Antra - tokios struktūros neretai pasinaudoja ir galimybe uždirbti daugiau pinigų iš ligonių kasų, nes jei siųsi pacientą konsultacijai, dar gali pasikelti įstaigos biudžetą ir už konsultaciją“, - sakė L. Valius.

Tuo tarpu mažose arba rajoninėse įstaigose, kur šalia nėra specialistų, pasak profesoriaus, šeimos gydytojai realizuota daugiau savo kompetencijų.

„Aišku, šeimos gydytojo, kaip ir kito specialisto, kompetencija priklauso nuo jo žinių ir įgūdžių atlikti tam tikrus veiksmus, tyrimus. Jeigu jis neatlieka ilgą laiką, tie įgūdžiai arba žinios išblėsta, reikia jas atnaujinti“, - sakė L. Valius.

Tiems pacientams, kurie nepakankamai pasitiki savo šeimos gydytojo kompetencija, specialistas siūlo tiesiog rinktis kitą šeimos gydytoją.

„Norėčiau priminti, kad pas mus Lietuvoje galioja laisvo gydytojo pasirinkimo tvarka. Kviesčiau gyventojus, kurie nepasitiki šeimos gydytoju, pasirinkti kitą šeimos gydytoją“, - sakė L. Valius.

Šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau kaip 2,5 tūkst. šeimos gydytojų, palyginti su 2015 m. jų dirba 100 daugiau, kai tuo tarpu terapeutų ir pediatrų kiekis mažėja.

VLK duomenimis, apmokėjimas gydymo įstaigoms už šeimos gydytojų darbą kasmet didėja. Per pastaruosius metus jis augo nuo 176 mln. eurų 2015 metais iki 184 mln. eurų 2016 metais, o šiemet numatyta - 189,4 mln. eurų.

„Yra keturi pagrindiniai blokai, už ką mes mokame: 72 proc. visų mokėjimų dabar sudaro už prirašytą gyventoją, gyventojai yra suskirstyti į septynias amžiaus grupes ir nustatyta kaina kiekvienai amžiaus grupei. Kitas blokas - priemokos už kaimo gyventojų aptarnavimą ir už šeimos gydytojo užrašymą, ką skatiname ekonomiškai“, - sakė VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.

Taip pat, pasak departamento direktoriaus, VLK moka už skatinamąsias paslaugas, tokias kaip nėštumo priežiūrą, vaiko profilaktinį apžiūrėjimą, moksleivių paruošimą mokyklai, vakcinaciją. „Už tai šeimos gydytojai papildomai gauna pinigų “, - teigė V. Zaksas.

Jo teigimu, taip pat mokama už darbo rezultatus, pavyzdžiui, pagal tai, kiek žmonių apsilanko bent kartą per metus, kaip vykdomos prevencinės programos, kiek žmonių hospitalizuojama. Šioje srityje yra nustatyti rodikliai ir odontologinei bei psichikos priežiūrai.

„Visose šiose srityse pastoviai vyksta apmokėjimo pokyčiai. Prioritetas būtų plėsti apmokėjimą už gerus darbo rezultatus“, - sakė V. Zaksas.

Pasak VLK departamento vadovo, planuojama prie apmokėjimo už gerus darbo rezultatus grafos priskirti apmokėjimą už racionalų antibiotikų skyrimą.
ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt