Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Tomas RimkusŠaltinis: Etaplius.lt
Seime ir ministerijose prasidėjo diskusijos dėl galimybės kitais metais kartu su rinkimais į Seimą surengti tiesioginius seniūnų rinkimus. Tokią iniciatyvą aktyviai remia kaunietė Seimo narė Audronė Jankuvienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau nuo 1998 m., tai yra daugiau kaip 20 metų, diskutuojama dėl tiesioginių seniūnų rinkimų.
„Ši idėja tai iškeliama, tai vėl pamirštama. Šių metų pavasarį Seime įregistruotas LR seniūnų rinkimų įstatymo projektas perkelia diskusijas į teisėkūros lygį. Projektas dar nesvarstytas nei komitetuose, nei parlamento posėdžiuose, jam savo išvadų dar nepateikė ir Vyriausybė. Procesas tik prasideda. Pradinėje svarstymo stadijoje kreipiamasi į visuomenę, prašant teikti pasiūlymus ir pastabas. Tai galima padaryti iki rugsėjo 2 d. Įstatymo projektas tikrai bus tobulinamas, nes pasiūlymų neabejotinai bus, Seimo Teisės departamentas jau pateikė beveik 60 pastabų“, – potrtalui „Kauniečiams“ sakė A.Jankuvienė.
Paprašyta paaiškinti, kas pasikeistų, jei seniūnus rinktų gyventojai, parlamentarė dėstė: „Seniūnai būtų ne valstybės karjeros tarnautojai, o taptų valstybės politikais. Tai būtų apsisprendimo klausimas – ar geriau, kad seniūnai būtų tiesiogiai pavaldūs savivaldybių administracijos vadovams, ar kad jie būtų politikai, tiesiogiai atskaitingi gyventojams? Kuriuo atveju jie labiau paisytų gyventojų interesų, intensyviau bendrautų su vietos bendruomene, turėtų daugiau galių spręsti realias žmonių problemas? Jiems tų galių įstatymas turėtų suteikti. Sutapatinti seniūnų rinkimus su 2020 metais vyksainčiais rinkimais į Seimą siūloma biudžeto lėšų taupymo sumetimais.“
Už tiesioginius seniūnų rinkimus pasisakantis Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius pabrėžia, jog tiesiogiai išrinktas seniūnas turėtų būti aiškus bendriuomenės lyderis ir autoritetas.
„Jis turi mokėti komunikuoti, užjausti žmones ir bėdoje, ir nelaimėje, galų gale spręsti įvairias ūkines problemas. Manau, kad žmonės seniūnijose nusipelnė tokio lyderio, kuriuo pasitiki, kuriam nori patikėti savo problemas. Konkrečių regionų gyventojai, puikiai pažinodami vieni kitus, turės galimybę išsirinkti labiausiai tinkamą tokioms pareigoms žmogų. Šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai ir skiriami konkurso tvarka penkerių metų kadencijai šių kadencijų neribojant. Manome, kad tiesiogiai išrinkti seniūnai labiau paisys vietos gyventojų interesų, tikėtina, kad pagerės ir seniūnijų administravimas, nes seniūnai bus atsakingi ne tik už savivaldybės planų vykdymą, bet ir už darbą su gyventojais“, – portalui „kauniečiams“ sakė Seimo pirmininko pavaduotojas.
Kauno miesto savivaldybei priklauso 11 seniūnijui, o Kauno rajono savivaldybei – 25 seniūnijos.
Tiesioginiams seniūnų rinkimams nepritariantys politikai ir visuomenės atstovai nuogąstauja, kad seniūnijos gali tapti politizuotos, nes kandidatus į seniūno postą galės kelti ir politinės partijos.