Šiaurės miestelyje neliks „Banginio“ – jo vietoje planuojama 1,5 tūkst. butų, visi skirti tik nuomai

Šiaurės miestelio teritorijoje, kur šiuo metu veikia prekybos centras „Banginis“, planuojama reikšminga transformacija. UAB „Aketuri architektai“ ir MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ pateikė priešprojektinę viziją, kuri numato teritoriją paversti mišrios paskirties kvartalu su gyvenamaisiais namais, komercinėmis patalpomis, viešosiomis erdvėmis ir integruotu viešojo transporto mazgu.

Viziją svarstė Vilniaus regioninė architektūros taryba, kuri vasario 5 d. posėdyje pateikė tiek pagyrimų, tiek griežtų pastabų. Kaip pažymima posėdžio protokole, siūlomas projektas turi potencialo, tačiau jam trūksta esminių urbanistinių pagrindimų.

Beveik 1500 butų, visi skirti tik nuomai

Pagrindinis projekto tikslas – konvertuoti didelį prekybos teritorijos plotą į urbanistiškai aktyvų kvartalą, kuriame susijungtų gyvenamieji pastatai, komercinės zonos ir žaliosios erdvės.

Vienas netikėčiausių vizijos aspektų – visi 1417 planuojami butai būtų skirti tik nuomai. Tai reikštų vieną didžiausių privačių nuomos kvartalų Vilniuje, kuris gali ženkliai keisti miesto būsto rinkos dinamiką. Spėjama, kad būtų apie 3000 gyventojų.

Kvartalai suplanuoti 100x70 metrų dydžio, numatytas iki 8 aukštų užstatymas, o vienoje vietoje – iki 9 aukštų. Esamas prekybos centras būtų perkeltas į sklypo šiaurės rytinį kampą. Vidinėje teritorijos dalyje planuojama žalioji zona, formuojanti jungtis su aplinkiniais rajonais, o palei gatves – komercinės patalpos.

Architektų tarybos pastabos: analizės stoka

Nors taryba pripažino, kad vizijoje nestinga šiuolaikiškų urbanistinių idėjų, pagrindinis priekaištas buvo urbanistinės analizės trūkumas. Kaip rašoma protokole, nėra aišku, kaip siūlomi sprendiniai dera su esamu miesto audiniu, gatvių tinklu, dviračių takais ar aplinkinių kvartalų struktūra.

Tarybos nariai taip pat pasigedo paaiškinimų, kodėl pasirinktas būtent toks kvartalinis užstatymo modelis ir koks yra jo santykis su gretima architektūrine aplinka. Kritikuotas vidinių kiemų dydis ir tai, kad nepateikta argumentų dėl užstatymo tankumo ir morfologijos.

Transporto schema taip pat sulaukė kritikos. Protokole pažymima, kad pateiktas tik gatvių tinklas, bet trūksta srautų analizės, o siūlomas transporto mazgas esą nėra iki galo integruotas – jis „iškrenta iš kuriamo konteksto“.

Per mažai aiškios viešosios erdvės

Taryba akcentavo ir viešųjų erdvių trūkumą. Nors vizijoje numatyta pėsčiųjų alėja be automobilių, protokole pažymima, kad nėra aiškiai suformuoto skvero ar aikštės, kurie kurtų kvartalo viešąjį identitetą. Nors architektai teigia, jog vieną tūrį būtų galima panaikinti ir taip sukurti skverą, šis sprendimas kol kas nėra įtrauktas į pasiūlymą.

Tarybos vertinimu, viešasis gyvenimas gatvėse – sveikintinas, tačiau norint kokybiško urbanistinio sprendimo, būtina aiškiau išplėtoti viešųjų erdvių sistemą ir jos ryšį su aplinkinėmis teritorijomis.

Švietimo infrastruktūra – tik idėjų lygmenyje

Kaip užsiminta protokole, pirmieji pastatų aukštai galėtų būti pritaikyti švietimo įstaigoms – darželiams ar mokykloms. Vis dėlto konkrečios vietos tam nenumatytos, planas išlieka abstraktus ir nepateikia atsakymų, ar teritorija bus pajėgi aptarnauti būsimą 3000 gyventojų skaičių socialinėmis paslaugomis.

Rekomendacija – skelbti urbanistinės vizijos konkursą

Atsižvelgdama į visus išsakytus trūkumus, Vilniaus regioninė architektūros taryba, kaip nurodoma protokole, rekomendavo skelbti urbanistinės vizijos konkursą. Balsavime šis siūlymas sulaukė daugumos palaikymo – 6 tarybos nariai pasisakė už, 5 – prieš.

Tokio konkurso tikslas – išgryninti geriausią sprendimą, palyginant skirtingas architektūrines ir urbanistines idėjas. Taryba pažymėjo, kad tokia procedūra ypač naudinga didelio masto teritorijoms, kuriose planuojama kurti naujus miesto fragmentus.

Miesto ateitis priklausys nuo detalių

„Banginio“ teritorijos transformacijos vizija pristatoma kaip šiuolaikiškas, daugiasluoksnis ir gyvas miesto projektas. Tačiau kaip rodo Vilniaus architektų tarybos protokolas, tokio masto pokyčiams neužtenka tik gerų idėjų – būtina išsami urbanistinė analizė, viešųjų erdvių planavimas ir įtikinamas ryšys su esama miesto struktūra.