Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Konferencijos akimirka / Nuotr. T. Pauliuščenkos
Eglė KazimieraitienėŠaltinis: Etaplius.lt
Lapkričio 25 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Quo vadis, kraštotyra?“. Į konferenciją susirinko viešųjų, švietimo įstaigų ir akademinių bibliotekų specialistai, muziejininkai, NVO nariai, kraštotyros darbą mėgėjiškai vykdančios bendruomenės ir tie, kurie nėra abejingi kraštotyros veiklai. Konferenciją moderavo žinomas žurnalistas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas.
Kodėl reikalinga ši konferencija, išsamiai paaiškino sveikinimo žodį tardamas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas: „Prieš kurį laiką mes atlikome tyrimą apie kraštotyros dokumentinę veiklą savo regione, Šiaulių ir Telšių rajonuose. Tyrimas parodė, kad situacija nėra visai gera. Pamatėme, kad kraštotyra ir visa su ja susijusi veikla yra savotiškai įstrigusi laike ir nespėja su šiuolaikiniu laiku, su šiuolaikinėmis technologijomis. Pagaliau, neaišku, kas yra šiandienos kraštotyros vartotojas, kam ji skirta. Kitas dalykas – kraštotyros veikla niekada nebuvo profesionali veikla, tai yra dažniausiai savanoriška, atskirų asmenybių geranoriškumo, iniciatyvos dėka vykstanti veikla. Ir nors Lietuvos kraštotyros veikla turi gražią tradiciją, bet didesnių, gilesnių mokslinių tyrimų ar diskusijų nesama. Pagaliau apskritai kyla klausimas, ar šioje globalioje visuomenėje bereikalinga kalbėti apie vietos identitetą, apie lokalią istoriją, apie kraštotyrą kaip tokią. Ar to reikia? Mūsų konferencijos tikslas ir yra konstatuoti, identifikuoti tą situaciją ir pabandyti išjudinti kalbėjimą, diskusiją apie tai, ką galėtume padaryti, kad kraštotyra taptų aktualesnė, modernesnė, kaip ją populiarinti, kaip padaryti, kad ja domėtųsi ne tik vyresnioji karta, bet ir jaunimas.“ Direktorius pabrėžė, kad konferencija siekiama suaktyvinti tarpinstitucinį kalbėjimąsi, konferencijoje iš visos Lietuvos susirinkusių specialistų diskusijas ir gerosios patirties mainus.
Konferenciją pradėjo VDU profesorius habil. dr. Gintautas Mažeikis su pranešimu „Kraštotyra: tarp nuodingo autentiškumo ir nukenksminto kultūringumo“. Pranešime buvo kalbama apie tai, kaip sovietmečio lietuvių kultūra ir etnografija „atsikratė“, tai yra nukenksmino įtariamas nacionalizmo, burtų ir religijų, magines ir krikščioniškas gaidas, pašalino seksualumą ir ekstatiškumą, bet išvystė naujas menines šokio ir choro formas, choreografiją. Taip sovietinė kultūra ir ją stiprinanti etnografija daug kuo išsivystė ir daug ką prarado, iškraipė. Prof. habil. dr. Gintautas Mažeikis, pasitelkęs nuodingo ir nukenksminto opozicijos veikimo logiką, kalbėjo apie šiuolaikinius etnografinius, antropologinius tyrimus.
Lokalinės istorijos, teritorijų tyrimų klausimus nagrinėjo prof. dr. Rita Regina Trimonienė (VU Šiaulių akademija). O prof. dr. Arvydas Pacevičius (VU) aptarė kintantį XXI a. kraštotyros sampratos turinį, jo santykį su lokalinės istorijos ir egodokumentikos tyrimais. Pranešėjo teigimu, egodokumentų tyrimai yra tarpdalykiniai ir svarbūs emocijų ir kasdienybės istorijos, knygotyros ir kt. disciplinų plėtrai. Kita vertus, egodokumentai yra nepamainomas išteklius kuriant ir teikiant visuomenei suprantamus pasakojimus apie praeitį.
Konferencijoje buvo paliestos ir šiuolaikinių technologijų temos. Dr. Tadas Žižiūnas (VU) savo pranešime „Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos kultūros srityje“ pristatė pagrindinių 3D vaizdo technologijų – papildytos realybės, virtualios realybės, 3D skenavimo, taip pat 3D fotogrametrijos – galimybes įvairių sričių (kraštotyra, muziejai, architektūrinis-urbanistinis paveldas) tyrėjams. Dr. Marius Ėmužis (VU) kalbėjo apie tinklalaidžių formato panaudojimą istorinio turinio sklaidai. Pranešime buvo aptarta tinklalaidžių atsiradimas ir istorija, tinklalaidžių tipai ir jų auditorijos, šio formato skirtumai bei panašumai su radijo laidomis, kodėl tinklalaidės yra patogus turinio sklaidos formatas šiuolaikiniame pasaulyje.
Iš ekskursijų, kelionių perspektyvos į kraštotyrą, vietos tyrinėjimą pažvelgė dr. Vykintas Vaitkevičius (KU, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) ir dokt. Luka Lesauskaitė (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija). Pranešime „Ar projektas „Nacionalinė ekspedicija“ skatina Lietuvos pažinimą“ Luka Lesauskaitė pristatė televizijos projekto idėją, tikslus ir rezultatus, atskleidė, kaip televizijos projektas paskatino tiek vietinį, tiek kaimyninių šalių turizmą ir platesnį domėjimąsi šalies istorija. Pranešime „Paveldo vietos ir pasakojimai: nuo tyrimų iki ekskursijų“ dr. Vykintas Vaitkevičius kalbėjo, kaip kilo mintis apie vietos paveldą, ieškojimus ir atradimus pasakoti ekskursijose, t. y. lankant senovės gyvenvietes, piliakalnius, pilkapius, šventvietes ir daugelį kitų vietų. Iš pradžių ekskursijos buvo galimybė pasakoti apie kitados jau atliktus, aprašytus, paskelbtus tyrinėjimus. Bet palaipsniui pasiruošimas ekskursijoms virto naujų duomenų paieškomis archyvuose, bibliotekose, lauko žvalgymais ir atradimais.
Pranešimus apie kraštotyrą ir šio mokslo pateikimą edukaciniuose užsiėmimuose ir kitas svarbias kraštotyros temas aptarė dr. Algirdas Noreika (UAB „Indeform“), Jūratė Formanskė (Šiaulių r. Bazilionų mokykla-daugiafunkcis centras) ir dr. Mindaugas Balkus (Kauno apskrities viešoji biblioteka). Šiaulių regiono bibliotekų kraštotyrinės veiklos turinio analizę pristatė dr. Simona Juzėnienė ir Roma Baristaitė-Diamant (ŠAVB).
Konferencijos pabaigoje vyko diskusija, kurioje aptarta dabartinė kraštotyros padėtis, jos funkcijos, kodėl globaliame pasaulyje kraštotyra ir jos plėtra išlieka reikalinga ir aktuali, kurianti ne tik emocinį ryšį su ta vieta, kurioje gyvename, bet ir istoriją, kurią paliksime ateities kartoms.
Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.