REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Vasario 21 d. 11:24

Šiauliuose prisiminta laisvės kovų istorija

Šiauliai

V. Lebedžio nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


72896

Lietuvai baigus švęsti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo šimtmetį, šiemet turėtume minėti kitą, labai svarbią valstybingumo sukaktį. Prieš 70 metų partizaninio judėjimo vadai Minaičiuose pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaraciją. Apie šio dokumento teisinį aspektą, „Lietuvių chartą“ ir Pasaulio lietuvių bendruomenę, pilietiškumo ugdymą, laisvės kovas ir tremties patirtis buvo kalbama Šiauliuose vykusioje konferencijoje.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šiaulių filialo ir jo pirmininkės Valerijos Jokubauskienės iniciatyva surengta konferencija ,,Laisvės kovų istorija – gyvosios istorijos pavyzdys“. Renginį organizuoti padėjo Šiaulių miesto savivaldybė ir Juliaus Janonio gimnazija.

Konferencijos dalyvius pasveikinęs Šiaulių miesto meras pasidžiaugė gražia tremtinių iniciatyva visuomenei priminti apie lietuvių pasipriešinimo okupacijai kovą, kuri pareikalavo didžiulio pasiaukojimo ir tikėjimo.

siaul.jpg

„Minaičiuose pasirašyta deklaracija yra teisinis Lietuvos nepriklausomybės kovų įprasminimas. Tai, kad partizanų vadai susirinko Šiaulių apskrityje, manau, reiškia, jog Šiaulių apskritis ir miestas yra centras, iš kurio turėtų būti transliuojama žinia apie šių žmonių milžinišką pasiryžimą ir jų kovos prasmingumą. Tai labai svarbus epizodas, kurį tiek metų sąmoningai bandyta nuslėpti ir ištrinti. Mes privalome šį įvykį grąžinti į šalies istorinę atmintį“, – kalbėjo Artūras Visockas.

Susirinkusiuosius taip pat sveikino Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė.

Seimo narys istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas konferencijoje supažindino su 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos teisiniais ir istoriniais aspektais.

siaul1.jpg

Seimo narys dr. Stasys Tumėnas kalbėjo apie „Lietuvių chartos“ atsiradimo aplinkybes, jos reikšmę ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vienijimąsi sovietinės okupacijos periodu.

siaul2.jpg

Aukštelkės mokyklos – daugiafunkcio centro vadovo Vaido Bacio pranešimas buvo skirtas pilietiškumo ugdymui mokykloje. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė priminė ir kitą liūdną sukaktį.Tais pačiais metais, kai buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija, sovietinės represinės struktūros surengė dar vieną masinį žmonių trėmimą, koduotą „Priboj“ („Bangų mūša“) pavadinimu. Pagal bendrą ištremtų žmonių skaičių tai buvo didžiausias trėmimas okupuotose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – antrasis pagal dydį. Iš Lietuvos tada buvo išvežta apie pusdevinto tūkstančio šeimų, per 25 tūkstančius žmonių.

siaul3.jpg

siaul4.jpg

Kaip tik šio trėmimo metu savo šalį buvo priversta palikti ir tuo metu penkiametė Valerija Jokubauskienė. Tremtinė pasakojo apie lietuvių pastangas išgyventi sudėtingomis sąlygomis, jų vienybę ir siekį vėl pamatyti Lietuvą. Po pranešimų dalyviai autobusu išvyko į Radviliškio rajono Minaičių kaimą. Bunkeryje-muziejuje, kuriame ir buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija, įvyko konferencijos apibendrinimas.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA