Šiauliuose pinami maskuojantys tinklai ir neštuvai sužeistiems Ukrainos kariams

Lietuvių nepaliaujama pagalba su Rusijos agresija kovojantiems ukrainiečiams labai svarbi. Ypač dabar, kai dalis, jau pavargę nuo karo, jaučiasi išsekę ir nebeturintys ko duoti, o poreikis didėja. Šiauliuose savanorių dėka pinami maskuojantys tinklai, siuvami neštuvai sužeistiesiems, renkama humanitarinė pagalba. Ukrainos humanitarinio centro atstovai visoje Lietuvoje renka lėšas Charkivo medicinos greitosios pagalbos automobiliui ir antidronui.

Greitajai pagalbai trūksta greitosios mašinos

„Šiuo metu yra užsibrėžtas tikslas – nupirkti ir nuvežti į Charkivą greitosios automobilį ir surinkti lėšų antidrono pirkimui“, – sako vienas iš aktyviausių Ukrainos humanitarinio centro Lietuvoje savanorių Darius Plečkaitis.

Tai reikia padaryti kuo greičiau, nes ligoniai laukti negali, delsimas gali brangiai kainuoti – ne pinigus, o sveikatą ar gyvybę.

„Charkivo ligoninėje viskas išsprogdinta: tiek įranga, tiek lovos, tiek patalynė ten reikalinga. Jie dabar ten atsiveža ligonių iš deokupuotų teritorijų. Ir tam jiems reikalinga mašina“, – grįžę nuo fronto linijos, pasakoja Ukrainos humanitarinio centro atstovai Lietuvoje.

Šio centro atstovai sako karo pradžioje rinkę paramą, ieškoję ir gabenę į frontą po 2–3 reikiamas mašinas kone kas savaitę. Bet dabar jau daugelis asmeninių galimybių išnaudota, reikalinga platesnės visuomenės pagalba.

Mažiems sunkiau

Ukrainos humanitarinis centras pradėjo veiklą gegužę ir beveik išsyk rado draugų kaimyninėse šalyse, Lietuvoje irgi. Jo atstovai pirmiausia griebėsi būtiniausių dalykų – labai trūko transporto frontui.

„Pradžioje bandėme per draugus ir pažįstamus, per verslo įmones ieškoti finansinės paramos, kad įsigytume ir nugabentume mašinas, kurių trūko kariams frontui. Paskui nuo birželio pradėjome teikti humanitarinę pagalbą kariams fronte“, – pradžią pasakoja savanoris Rimas Damaševičius.

Šiaulietis Eimantas Kardašius pats varydavo mašinas. Paskelbęs, kad nenorėtų varyti jų į frontą tuščių, surado bendraminčių – taip ir susidarė aktyvi Ukrainos humanitarinio centro savanorių grupelė. Tuo metu kas savaitę pavykdavo nugabenti 2–3 automobilius į frontą, o dabar tai sulėtėjo, nes visi asmeniniai finansiniai šaltiniai išnaudoti.

„Mes maži, ne kokie nors influenceriai. Jei visi žino tuos tris fondus Lietuvoje: „Blue/Yellow“, A. Tapino ar O. Šurajevo – tai mums sunku, nes nepažįstami žmonės nelabai pasitiki. Nors mes viską dokumentuojame, patys gabename ir tiesiogiai atiduodame, vaizdais registruojame“, – patikimumą visaip demonstruoja Ukrainos humanitarinio centro atstovai.

Pagalbos poreikis nemažėja

Kai didžiosios šalys ėmė remti Ukrainą ginklais, kaimyninių šalių gyventojai atsikvėpė – jų pagalbos ir paramos mastai gerokai sumažėjo. Poreikis priešingai – jis tik auga, Ukrainai ir kovotojams kartais reikia paprastų dalykų: kojinių, maisto, šiltų rūbų, tvarsčių ir daugybės kitų dalykų, kurių aktualius sąrašus nuolat atnaujina savanoriai. Jie įsitikinę, kad žmonės nori padėti, jei tik žino kuo.

„Žmonės nėra abejingi: jie skaito, mato, kad sprogsta bombos, išgyvena. Žmonėms rūpi, bet ką daryti, nežino. Tai juos reikia nukreipti“, – sako centro savanoris Rimas.

„Siekiame išsiaiškinti poreikį, kur ko labiausiai reikia, ir vežame tai tiesiogiai. Tarkime, ką tik grįžome iš fronto linijos, nuvežę ten humanitarinių priemonių. Ukrainiečiai buvo labai dėkingi. Dabar į tą vietą nebevešime, nes ten jau viskas, nėra ten, kur sandėliuoti“, – kaip stengiasi nuvežti ten ir tiek, kiek reikia, pasakoja savanorė Giedrė Gudonytė.

Sužeistieji – šiauliečių siūtuose neštuvuose

„Pagalbos apsukos mažėja, todėl ieškojome, ką naudingiausiai galėtume padaryti. Susisiekus su ukrainiečių bendruomenei padedančia organizacija „Malva“ Šiauliuose, ir patys ukrainiečiai įsijungė į tas veiklas. Jie surinko keletą dėžių maisto karo zonose likusiems tautiečiams. Jie noriai ateina ir tinklų pinti“, – pasakoja G. Gudonytė.

Maskuojančių tinklų pynimą organizuojančiam Viliui Grigaliūnui pavyko rasti rėmėjų ir pinančių savanorių ne tik Šiauliuose, bet ir Raseiniuose.

Viena iš įmonių, kurios davė medžiagų tinklo pynimui, – „NMF Porolon“. Jos dovanotos kai kurios medžiagos buvo per storos, todėl savanoriams kilo nauja idėja, ką iš jų galima padaryti. Kaunietė šaulė savanorė Odeta pasiūlė gaminti neštuvus ir net pasidalijo siuvimo technologija bei padovanojo daug medžiagų veikloms įgyvendinti.

Centro savanoriams padėti neatsisakė Šiaulių technologijų mokymo centras.

„Nekilo kitos minties, kaip tik prašyti pagalbos Šiaulių technologijų mokymo centro, nes ten yra stipriausia siuvėjų mokymo bazė. Centro direktorės Jolitos Vengrės balse nebuvo nė menkiausios abejonės: „Darome.“ Tiek mokytojos, tiek mokinės itin noriai dalyvavo šiame projekte, esame ypač dėkingi Šiaulių technologijų mokymo centro Sveikatos priežiūros ir profesinės reabilitacijos skyriaus mokytojoms Almai Gontienei ir Virginijai Damskienei bei Menų ir grožio skyriui už suteiktą galimybę naudotis siuvykla. Bei buvusiai mokytojai Elvyrai Nemeikštienei, kuri į veiklą įtraukė ir savo buvusias mokines“, – sužavėta besąlygišku šiauliečių entuziazmu kalba ukrainiečių fondo savanorė Giedrė.

Nugabentus į fronto liniją šiauliečių siūtus neštuvus ir pintus tinklus kariai įvertino teigiamai.

Pagalba reikalinga ir laukiama

Ukrainai padedantys savanoriai tikina, kad sklandantys gandai, jog pagalbos jau gana, esą ji nebereikalinga ar nepasiekia, yra piktybiški.

„Tiesiog yra dezinformacija apie perpildytus sandėlius ar pardavinėjamą paramą. Gal atsiranda tokių, bet asmeniškai teko girdėti tik gandus, turbūt tam, kad žmonės nustotų aukoti. Fronto linija yra 1 500 kilometrų. Tose vietose, kur sutelkta daugiau karių, gal aprūpinimas ir yra visas nukreiptas, bet tose fronto linijose, kurios atokiau, vaizdai kitokie: ten kariai ir su kroksais apkasuose sėdi, ir su suplyšusiomis kelnėmis, visiems visko trūksta. Mes ten vykstame patys ir asmeniškai viską nuvežame, tai matome situaciją ir kam tenka pagalba“, – sako R. Damaševičius.

Ukrainos humanitarinio centro veiklą labai apsunkina tai, kad ši organizacija registruota ne Lietuvoje ir šiuo metu jai nėra galimybės atidaryti sąskaitos.

„Mes turime tokią problemą: negalime atsidaryti lietuviškos sąskaitos, nes centras registruotas Ukrainoje. Tai labai apsunkina finansinės paramos rinkimą, nes žmonės bijo daryti tarptautinius pavedimus. Pervedinėja žmonės į sąskaitą Ukrainoje, mokesčius mūsų bankai grąžina. Pažįstami pervedinėja mums į asmenines sąskaitas, mes pervedame centrui arba perkame, ko reikia, vežame“, – pripažįsta savanoris Darius.