Šiaulių verslo įmonės susipažįsta su pokario partizanų veikla

Šiauliai

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

96631

2019 m. balandžio mėnesį į Šiaulių gatves išvažiavo aštuoni partizanų nuotraukomis ir prasmingomis citatomis papuošti miesto autobusai, miestiečius supažindinantys su pokario Lietuvos istorija ir jai svarbiomis asmenybėmis. Iš vilniškių pasiskolintas, partizanų kovą už laisvę aktualizuojantis projektas Šiauliuose buvo įgyvendintas Šiaulių miesto mero Artūro Visocko ir Šiaulių kultūros centro iniciatyva bei Šiauliuose veiklą vykdančių verslo įmonių finansinės paramos dėka. Artėjant Šiaulių dienoms, Šiaulių miesto meras lankosi akciją rėmusiose bendrovėse.

Savivaldybės meras Artūras Visockas tęsia susitikimus su istorinės atminties akciją finansavusių bendrovių vadovais ir darbuotojais. Miesto vadovas aplankė UAB „Bodesa“ ir UAB „Splius“. Susitikęs su dirbančiaisiais, Artūras Visockas priminė apie Lietuvos partizanų vadų 1949 metų vasario 16 dieną pasirašytą deklaraciją, kuri oficialiai nepripažino okupacijos ir įteisino lietuvių kovą už laisvę. Darbuotojų meras klausė, kurių deklaracijos signatarų pavardes jie žino geriausiai, ar jau matė, kurio signataro atminimą remią jų bendrovė?

Už istorijos žinojimą prizas – kvietimas į mero padėkos vakarą atiteko UAB „Bodesa“ darbuotojui Alvidui Ambražūnui ir UAB „Splius“ atstovui Robertui Kazarjan.

2-foto-bodesa.jpg

3-foto-splius.jpg

UAB „Bodesa“ finansavo autobuso su Aleksandro Grybino-Fausto atvaizdu apipavidalinimą. Aleksandras Grybinas jau karo pradžioje baigė Marijampolės mokytojų seminariją ir tik trumpai paragavo mokytojo duonos. Karo metu buvo mobilizuotas į kariuomenę ir pasiųstas į frontą. 1945 m. A. Grybinas prisijungė prie partizanų, tapo Žalgirio rinktinės štabo viršininku, vėliau ėjo visos Tauro apygardos vado pareigas. Po vieno svarbiausių Lietuvos istorijoje dokumentų – 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos pasirašymo, Aleksandrui Grybinui-Faustui kovoti liko vos pusmetis, jis žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d. Šakių apskrities Šunkarių miške patekęs į pasalą.

Įmonė „Bodesa“ šiemet pažymėjo 23 metų veiklos datą. 3 darbuotojai veiklos pradžioje, o 200 darbuotojų dabar – tai skaičiai, rodantys aktyvią ir prasmingą veiklą. Pradžioje – stiklo paketai, pagaminti beveik rankiniu būdu, šiandien – viena iš moderniausių stiklo apdirbimo įmonių Baltijos šalyse, turinti pačių žinomiausių įmonių moderniausią pasaulinėje rinkoje technologinę įrangą, kuria atliekamas stiklo raižymas, stiklo briaunų apdirbimas, įvairaus stiklo grūdintas (saugaus stiklo gamyba), kiaurymių gręžimas stikle, stiklo paketų gamyba ir t. t. Įmonės pagaminta produkcija pasiekia kone visą pasaulį, netgi Japoniją, Australiją, pastatyti nauji šiuolaikiški gamybiniai cechai.

Šiauliečiai labiau žino „Bodesą“ kaip langų ir aliuminio fasadų gamintoją. „Bodesos“ pagaminti langai yra daugelio šiauliečių namuose, butuose, pramonės ir prekybos įmonėse, įstaigose. UAB „Bodesa“ didžiuojasi ne tik savo moderniausia įranga, bet ir profesionaliu bei motyvuotu kolektyvu.

Įmonės darbuotojų atlyginimo vidurkis vienas aukščiausių Šiaulių apskrityje, įmonė keletą metų iš eilės apdovanojama prizais kaip įmonė, mokanti vieną iš didžiausių vidutinių atlyginimų.

4-foto.jpg

UAB „Splius“ lėšomis papuoštas autobusas šiauliečiams primena Jono Žemaičio-Vytauto asmenybę ir jo nuopelnus. Tarpukario Lietuvos karininkas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prezidiumo pirmininkas 2009 m. kovo 11 d. LR Seimo nutarimu pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. Partizano Jono Žemaičio-Vytauto nuotrauka kabo ir UAB „Splius“ generalinio direktoriaus Arymanto Klapatausko darbo kabinete.

„Laisvės šauklys, poetas Justinas Marcinkevičius vienoje savo kalbų pasakė: „Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Tuo pačiu noriu pridurti, kad būti lietuviu labai sunku. Tragiškai sunku…“ Juk išties laisvė ir nepriklausomybė yra didžiulė atsakomybė ne tik už save, bet ir už savo tautą, šalį, artimąjį.

Didžiuojamės, kad „Splius“ yra lietuviško kapitalo įmonė, kad puoselėjame tautines ir kultūrines šio krašto vertybes, kad esame didelė ir darni lietuvių šeima. Jeigu tie žmonės – partizanai, poetai, rašytojai, kultūros veikėjai – būtų nesipriešinę eilėmis, veiksmais, žodžiais, klausimas, ar mūsų patriotizmas nebūtų „uždusintas“.

Todėl didžiuojamės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos iniciatyva žinoti mūsų laisvės kovų gynėjų vardus, nes žmonės turi žinoti istoriją ir tautos didvyrius, kurie savo gyvybių kaina gynė Lietuvą nuo okupantų. Tokios iniciatyvos atkreipia jaunimo dėmesį, būtent dėl jų jaunimas žinos Lietuvos partizanų vardus. „Splius“ pasirinkimas reprezentuoti partizaną Joną Vytautą-Žemaitį nėra atsitiktinis – jis yra kovojančios Lietuvos prezidentas!

DIDŽIUOKIMĖS, kad esame LIETUVIAI su savo šaknimis, savo istorija, senolių palikimu, savo krašto kalba. Būkime stiprūs savo vidumi ir išore. Savo istorija!“, – sakė Arymantas Klapatauskas.

Partizanų vadų atminties įprasminimo iniciatyvą Šiauliuose parėmė: UAB „Splius“, UAB „Mano būstas“, UAB „Salda“, UAB „Ecoservice projektai“, UAB „Bodesa“, AB „Gubernija“, UAB „Baltik vairas“, AB „Šiaulių bankas“.

Remiamas turinys

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt