Šiaulių psichiatrijos pradininkai apsilankė klinikoje

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos, įkurtos 1974 metais, pradininkai nusprendė surengti susitikimą ir prisiminti gydymo įstaigos istoriją bei savo vaidmenį joje. Jau seniai užaugo jų rankomis sodinti medžiai, ne kartą keitėsi gydymo įstaigos struktūra, pasikeitė gydymo metodai ir pati gydymo įstaiga. 45-erių metų ligoninės istorijos liudininkais tapę gydytojai psichiatrai, koja kojon žengę su visos šalies psichiatrijos pokyčiais, pasirengę dalintis savo patirtimi su jaunimu, nes tik taip gali būti įprasminta jų veikla.

Į naują ligoninę – iš vieno kurso

Gydytojai psichiatrai, drauge studijavę psichiatriją Kauno medicinos institute, drauge atvyko dirbti psichiatrais į polikliniką. Netrukus duris atvėrė naujai pastatytas Šiaulių psichoneurologinis dispanseris, kuriame ir pradėjo darbo praktiką jauni gydytojai šviesios atminties Arvydas Šimkūnas, Danguolė Akramienė, Eugenija Nekrašienė, Leonas Šepetauskas. Kiek vėliau kolektyvą papildė Elmantas Pranas Zevertas, Petras Volkovas, Vytautas Kvaselis, Janė Paliukienė.

Susitikimo organizatorius gydytojas psichiatras Petras Volkovas neslėpė turintis sveikatos problemų ir esantis garbingo amžiaus, tad ir panoro susitikti tuos, su kuriais drauge įveikė profesinio kelio sunkumus, dalinosi džiaugsmais, patirtimi. Gydytojas pagamino jubiliejinius atminimo ženklus, kuriais padabino susitikime dalyvavusių kolegų krūtines.

Medikai vartė nuotraukų albumus, kuriuose įamžintos medikų darbo ir laisvalaikio akimirkos nuo pirmų klinikos dienų: vasaros ir žiemos sporto švenčių vaizdai, darbo akimirkos. Susitikimo organizatorius trumpai priminė klinikos istoriją.

„1974 metais įkurtas Psichoneurologinis dispanseris, kurio vadovu paskirtas šviesios atminties gydytojas psichiatras Arvydas Šimkūnas. 1978 metais atidarytas Narkologijos stacionarinis skyrius. Dispanseris teikė ambulatorines paslaugas visiems Šiaulių miesto gyventojams, turintiems psichikos sutrikimų, ir stacionaro paslaugas Šiaulių miesto ir rajono žmonėms. 1989 metais ligoninei vadovauti paskirtas šviesios atminties gydytojas psichiatras Eugenijus Mikaliūnas. 1996 metais, atsiskyrus ambulatorinėms paslaugoms, dispanserio pavadinimas pakeistas į Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninę. Tais pačiais metais įkurtas pirmas Lietuvoje Socialinės pagalbos skyrius. Pradėjo funkcionuoti konsultacijų skyrius. 1997 metais tapo Šiaulių apskrities ligonine, o 1999 metais duris atvėrė Dienos stacionaras Palangoje, pradėjo dirbti psichosocialinės reabilitacijos specialistų komanda.

Apžvelgtos reorganizacijos, kurių metu keitėsi ne tik gydymo įstaigos pavadinimai, bet ir statusas. Didžiausia reorganizacija įvykdyta 2014 metais, kai ligoninė prijungta prie Respublikinės Šiaulių ligoninės ir tapo Psichiatrijos klinika. Šiuo metu ligoninei vadovauja psichiatrė Ilona Pavlavičienė, yra trys skyriai.

Nuo jaunystės entuziazmo iki brandžios patirties

Gydytoja psichiatrė Eugenija Nekrašienė Šiauliuose pradėjo dirbti atsidarius Psichoneurologiniam dispanseriui, 1973 metais. Buvo įkurti du skyriai. „Buvome trys gydytojai: vyriausias gydytojas ir du skyrių vedėjai. Buvau nėščia, bet reikėjo dirbti. Antrame vyrų skyriuje dirbau beveik 25 metus, iki 1998 metų“, - apie nelengvą darbo pradžią pasakoja E. Nekrašienė ir dalinasi prisiminimais: „ Iš savo darbo praktikos patys geriausi prisiminimai liko, kai buvo Šiaulių psichiatrijos ligoninė. Tada buvo daug entuziazmo, geranoriškumo, visapusiško supratimo. Aptarnavome Šiaulių miestą ir rajoną, budėjimai buvo lengvesni“, - pasakoja gydytoja, jau 21 metus dirbanti Dainų psichikos sveikatos centre, kur teko dirbti vedėja, gydytoja ir vėl vedėja. E. Nekrašienė vertino pokyčius, didelę pažangą, įvykusią psichikos ligonių gydyme.

Daug patirties narkologinių ligonių gydyme sukaupė Nusipelnęs sveikatos apsaugos darbuotojas, buvęs Priklausomybės ligų centro vadovas, gydytojas narkologas Elmantas Pranas Zevertas.

„Į psichoneurologinį dispanserį atėjau pakviestas kurso draugo Arvydo Šimkūno 1977 metų gegužę. Iš Danguolės Akramienės perėmiau narkologinius ligonius, įkūriau pirmą Narkologijos kabinetą.

1978 metais buvo įkurtas 50 lovų Narkologijos skyrius, kuris augo, keitėsi. Gydytojui 23-ejus metus teko dirbti psichoneurologu. Per tą laiką keturis pastatus rekonstravo ir statė, o tuo pačiu ir ligonius gydė. Galiausiai pastatė bei įkūrė Priklausomybės ligų centrą, kuriam vadovavo iki 2016 metų. Sukaupęs 45,5 metų darbo stažą išėjo į užtarnautą poilsį. 2016 metais Elmantui Pranui Zevertui suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojo vardas ir įteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojo Garbės ženklas.

„Judėjom, šokom, dalyvavom visur, daug dirbom ir pasiekėm tai, ką galėjom pasiekti. Medžius sodinom – užaugo medžiai, gražu, gera. Džiaugiamės, kad kažką palikom po savęs“, - sako patyręs gydytojas.

Liko daug gražių prisiminimų

36-erius metus šioje ligoninėje dirbo psichiatras Leonas Šepetauskas. Dirbti teko įvairiuose skyriuose, vėliau dirbo poliklinikoje. L. Šepetauskas neslepia, kad labiau patiko darbas poliklinikoje. 1996 metais ambulatorinis skyrius iškeltas į Centro polikliniką, kur ir dirba iki šiol. Liko daug gražių prisiminimų, sukaupta daug patirties. Gydytojas taikė miego terapiją, atliko encefalografiją, specializavosi dirbti su sergančiaisiais epilepsija.

Šiuo metu užtarnautu poilsiu besimėgaujantis gydytojas psichiatras Vytautas Kvaselis prieš 45 metus dirbti į Šiaulius atvyko iš Kupiškio. Dirbo skyriaus vedėju, tačiau vėliau susidomėjo alternatyvia medicina. Daug mokėsi Maskvoje, Sankt Peterburge, kur įsisavino akupunktūros paslaptis ir virš dvidešimt metų taikė šią procedūrą diagnostikos bei gydomaisiais tikslais. Taip pat taikė refleksoterapiją, iridodiagnostiką.

Neurologijos specialybę į psichiatriją iškeitusi gydytoja Janė Paliukienė nuo 1978 metų dirba su psichikos ligoniais. Pradėjusi dirbti Neurozių skyriuje, jėgas išbandė įvairiuose klinikos skyriuose. Dabar tenka dirbti Psichiatrijos skyriuje.

„Atvažiavom trys kursiokai, kartu baigę internetūrą, ir pradėjome dirbti poliklinikoje psichiatrais“, - darbo pradžią prisimena gydytoja psichiatrė Danguolė Akramienė. Įsikūrus Psichoneurologiniam dispanseriui ji liko poliklinikoje, kur dirbo narkologe. Vėliau šį darbą perdavė E. P. Zevertui, o pati atėjo dirbti psichiatre ordinatore į dispanserį. Dirbti teko įvairiuose skyriuose, kurso draugai buvo skyrių vedėjais, vėliau pati tapo vedėja. Dabar tenka vadovauti Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriui.

„Mes visi esame psichiatrijos istorija, galime suteikti informaciją apie ilgą psichiatrijos kaitos Šiauliuose raidą“, - sako gydytoja D. Akramienė ir prisimena sovietmečio laikus, kai gydytojai dėvėjo baltas kepuraites, o patys ne visada jautėsi gerai. Prisiminė atkovotos nepriklausomybės laiką, kai visi labai atsigavo emociškai, mėgavosi laisvės jausmo suteikta euforija. Užsimezgė gydymo įstaigos draugystė su olandais, danais, švedais, visi mokėsi anglų kalbos, dalyvavo projektuose. Labai tobulėjo užimtumo terapija, per kurią užsimezgė draugystė su vokiečiais ir tęsėsi per 10 metų.

Daug įspūdžių psichiatrijos pradininkai patyrė ir ekskursijos po gydymo įstaigą metu, apžiūrėjo naujai įrengtus skyrius, įvertino pokyčius, pasidžiaugė naujomis galimybėmis.