PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Rugpjūčio 9 d. 21:24

„Šiaulių naktyse“ – Klaipėdos jaunimo teatro „Žiurkiagalviai“

Šiauliai

Mindaugas LaurinaitisŠaltinis: Etaplius.lt


48246

„Šiaulių naktys“ plečiasi ir didina kalibrą. Teatrų naktyje Rugpjūčio 23 d. savo spektaklį „Žiurkiagalviai“ rodys Klaipėdos jaunimo teatro trupė (KJT), vadovaujama aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio.

5b6c708dc3233.jpg

Įėjimas mokamas. Bilieto kaina 10 eur. Spektaklis vyks Rugpjūčio 23 d.19:00 val. Šiaulių Valstybinio Dramos Teatro Mažojoje salėje. Bilietai bus platinami BILIETAI.LT kasose. Apie tai dar informuosime papildomai vėliau.

„Šiaulių naktys“ visą savaitę. Rugpjūčio 20-26 naktimis. Naktis iš 23 į 24 bus skirta teatro kultūrai. Be KJT spektaklius, muzikinius-teatrinius performansus rodys Naisių vasaros teatras bei Ainis Storpirštis ir grupė „Vandenynas“.

Šiek tiek apie patį spektaklį paties teatro lūpomis.

Spektaklyje pasakojama Žefo (Paulius Pinigis) ir Žefio (Donatas Želvys), brolių, gimusių su žiurkių galvomis ir todėl priverstų slėptis nuo pasaulio, istorija. Žiūrovams tarsi parodomas trumpas epizodas iš Žefo ir Žefio gyvenimo, o jųdviejų vaikystės prisiminimai ir kasdienybės nuotrupos netikėtai išsirutulioja į žmogžudystės tyrimą.

Iš pirmo žvilgsnio nejaukią, nepažinią, verčiančią atsiriboti atmosferą sukūrė pjesę papildantis Tardytojos (Laima Akstinaitė) personažas, spektaklio metu esantis salėje. Jos klausimai, sklindantys iš žiūrovų pusės, savaime suteikia publikai vaidmenį ir tam tikrą atsakomybę, paversdami ją šio tardymo liudininkais. Tad naujai (ir veikiausiai net neplanuotai) atsiradęs Tardytojos personažas išjudino ir naujomis prasmėmis papildė pasakojimą.

Dramos perrašymas leido kūrėjams sutelkti žiūrovų dėmesį (galbūt dėl to, kad salėje yra veikiantysis) ir išlaikyti siužeto netikėtumą, suteikiant žiūrovui „sprendimo“ galią – nuteisti arba išteisinti. Nors apie publikai suteiktą galimybę priimti sprendimą sužinoma tik spektaklio pabaigoje, nuo pat pirmo Žefui ir Žefiui adresuoto klausimo kūrėjų užduotos taisyklės ima galioti visiems: ir personažams, ir žiūrovams.

Blausiame, pro lubų plyšius varvančiame rūsyje (scenografė Paulė Bocullaitė) apgyvendinti Žefas ir Žefis žiūrovams matomi tik kaip šešėliai, tačiau jųdviejų noras bendrauti nepaiso tamsos – prieblandoje į klausimus paklusniai atsakinėjantys Žefas ir Žefis kaipmat prisijaukina žiūrovus. Šiedu personažai tarpusavyje dera ir dėl Pauliaus Pinigio bei Donato Želvio aktorinio „broliškumo“, kurio užuominas buvo galima pastebėti jau anksčiau (pavyzdžiui, spektaklyje „Knygų personažai atgyja“).

Aktoriams pavyksta išvengti hiperbolizuotų personažų savybių ir neatskleidžiant siužeto išlaikyti žiūrovų dėmesį paties spektaklio forma – prieblandoje veikiantys personažai kursto smalsumą, o balsas iš salės kontroliuoja pasakojimo kryptį.

Tik žiurkiagalviams savo tikruosius veidus paslėpus po kaukėmis, t.y. dirbtinėmis žmonių galvomis, ir tapus kiek panašesniems į liudininkus, scenoje pasidaro šviesiau. Keista, bet vos tik užsidėta kaukė sukuria svetimą, tarsi kitą asmenį, prie kurio žiūrovui reikia iš naujo priprasti, o tamsoje žiūrovų įžiūrėti ar įsivaizduoti personažai lieka neatskleisti.

Artėjant pasakojimo kulminacijai, kaukės sukurtas atstumas tarp žiūrovų ir personažų tarytum turėtų palengvinti publikos „sprendimą“, tačiau nutinka priešingai, – ir pasmerkti, ir pateisinti žiurkiagalvius tampa pernelyg keblu vien dėl to, kad jau išklausėme visą jųdviejų istoriją.

Stebėtina, jog kūrybinei komandai pavyksta iš pirmo žvilgsnio lėtą ir neveiklų pasakojimą apie atstumtuosius paversti žaismingu ir, kas svarbiausia, gyvu scenos kūriniu. Galbūt paslaptis ta, kad kūrybinės laisvės nesuvaržė vienintelio režisieriaus žvilgsnis, kaip, deja, nutiko ankstesniame KJT spektaklyje.

„Kontrabose“ mokytojas-režisierius vis dėlto apvilko mokiniui-aktoriui savo rūbą ir personažas, kaip galiu tik numanyti iš ankstesnių energija ir žaisme išsiskiriančių Želvio vaidmenų, nutolo nuo paties aktoriaus, o asmeniškas kontrabosisto (bet tuo pat metu ir aktoriaus) pasakojimas tarsi buvo nereikalingai „suvaldytas“.

Dramatugė: Natacha De Pontcharra

Vertimas: Akvilė Melkūnaitė

Kūrybinė komanda: Valentinas Masalskis, Paulius Pinigis, Donatas Želvys, Laima Akstinaitė

Scenografija: Paulė Bocullaitė

Aktoriai: Donatas Želvys, Paulius Pinigis, Laima Akstinaitė

Pagal Natacha De Poncharra pjesę „Žiurkiagalviai“ (arba „Nevykėliai“)

Teatro archyvo nuotr.